visuomeniniai-pastatai « WordPress.com Tag Feed

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė

22lr — Sun, 09 Dec 2007 18:31:16 +0000

Naujoji Vilnia. Didelis ligoninės pastatų kompleksas, hektarai aptvertos teritorijos ir rudeniškai vaiduokliškas vaizdas. Tarytum didelis parkas, liūdnas ir niūrus parkas, kuriame atokiau nuo kitų pastatų stovi pamirštas ir jau apie dekadą nefunkcionuojantis pastatas. Ligoninės teritorijoje sutiktos dvi baltais chalatais vilkinčios moterys paaiškina, kad tai buvęs VAIKŲ SKYRIUS ir jau apie dešimt metų jis yra neveikiantis. Išgirdus, kad tai psichiatrijos ligoninės vaikų skyrius entuziazmas ten apsilankyti kiek atvėso. Įėjus vidun greitai supranti, kad ekskursija nebus maloni – pastatą, kuriame turbūt nebelikę nei vieno sveiko lango, kiaurai veria vėjas, varva lubos ir byra tinkas. Pastatas siaubo nesukelia, tačiau vaikų žaislai ir piešiniai ant sienų sukelia šiurpiai liūdnas emocijas. Daugybė palatų ir procedūrinių kabinetų, kurie išklijuoti plytelėmis, poilsio kambariai bei priimamasis gerokai išskiria šį pastatą iš kitų, kuriuose esu apsilankęs. Prietaringiems ar jautriems žmonėms nerekomenduočiau čia eiti. Pastatas rudeniškame fone ir varnų debesyje tikrai atrodo mistiškai (o gal romantiškai) vaiduokliškas. Įdomu tai, kad toks didelis pastatas neturi adreso – matyt tikrai seniai pamirštas.

http://www.rvpl.lt/

Pridedu daugiau foto (atsiželgiant į susidomėjimą objektu)

Apleistas vienuolynas arba "Satanhaus'as"

maybely — Fri, 30 Nov 2007 16:59:14 +0000

Bevaikštant po Vilniaus senamiestį, pasukus viena iš gatvelių vedančių link Dominikonų gatvės akį patraukia didžiulis niūrus pastatas, didelėm skylėm vietoj langų, aptvertas tvora. Ilgaamžis vienuolynas turi savo istoriją. Pasakojama, kad Dominikonų vienuolynas nuo pat įkūrimo 1501 m. turėjo labai didelius dviejų ar net trijų aukštų rūsius, o juose iš viso buvo palaidota apie keturis tūkstančius žmonių. XVIII a. maro epidemijos metu, kai žmonės mirdavo tiesiog gatvėse ir jų nespėdavo laidoti, kūnus tempdavo ir sumesdavo tiesiai į kriptą pro rūsio langus. Kalbama, kad Dominikonų vienuolyno požemiai buvo labai ilgi ir vedė net iki Pilies gatvės. Po 1863 m. sukilimo carinė valdžia nusprendė juos užmūryti – manyta, kad jais galėjo naudotis sukilėliai. Saugoti įėjimų į požemius buvo pastatyti kareiviai. Naktį vienas jų susidūrė su požemių vaiduokliu, baltai apsivilkusiu vienuoliu, tiesusiu į jį rankas. Nuo to laiko daugiau niekas nebūdėjo požemiuose ir atsisakė artintis prie Dominikonų vienuolyno.
Šiandien vilniečius šiurpina kitos istorijos susijusios su šiuo pastatu. Nuo 1993 m. kuomet iš čia išsikraustė kelerius metus gyvenę dominikonų ordino nariai, pastatas tapo apleistas. Buvęs vienuolynas pasidarė populiaria jaunuolių susibūrimo vieta. Satanhausu pravardžiuojame pastate vyksta orgijos, neva viename iš anto aukšto patalpų yra akmeninis altorius prie kurio vyksta aukojimai. Kitų metų pabaigoje, pastatą žadama renovuoti, tačiau ateinančią žiemą, pavasarį ir galbūt vasarą, jis dar tarnaus benamiams ir pramogų ištroškusiam jaunimui.

[gallery]

Geležinis kablys – buvę geležinkeliečių rūmai

laimdoota — Wed, 28 Nov 2007 18:14:45 +0000

Prie pat stoties rajono, Kauno gatvėje į akį krenta didžiūlis apleistas pastatas - buvę geležinkeliečių rūmai, jaunimo praminti “Kabliu”. 1956 m. pastatyti daugiau nei 3200 kvadratinių metrų ploto rūmai yra sovietinės epochos simboliu. Pastatas žinomas buvo ne tik sovietmiečiu, bet ir 2-oje 90-ųjų pusėjė mėgiamas neformalaus jaunimo. Nuo 1997 metų pastate įsikūrė alternatyvios muzikos mėgėjų susibūrimo vieta - klubas „Geležinis kablys“, kuris kėlė pareigūnų susirūpinimą dėl saugumo bei neva jame platinamų narkotikų.. Po rūmuose įvykusių kelių gaisrų, pastatas uždarytas jau keletą metų, tačiau net ir praėjus ilgam laiko tarpui, jis nėra užmirštas - šiais metais jame vyko elektroninės muzikos renginys“1 Gram of 2009”. Čia buvo planuojama įgyvendinti ir kitą renginį, skirtą besidomintiems alternatyvia muzika “Terraport”, tačiau dėl patalpų būklės, leidimas rinktis Geležinkėliečių rūmuose nebuvo suteiktas. Kaip teigiama šiuo metu pastatas yra avarinės būkles ir nežinia kada jame bus pradėtas remontas- tikėkimes šis architektūros šedevras kada nors atgis ir vėl surinks jį pamėgusį jaunimą.

Apie “Geležniame kablyje” vykusį gaisrą:

http://new.tv.lt/mconsole.asp?id=DAD1199D-BAD4-4FDF-80BE-4C4297EA8C50

Antakalnio 25

maybely — Mon, 05 Nov 2007 14:21:13 +0000

Vieną saulėtą rudens dieną išsiruošėme į pirmąją pažintinę ekskursiją. Legendų, mitų apipintas namas Antakalnio g-vėje 25 pasirodė tinkamiausiu objektu pradedant blogą apie pamirštas, apleistas Vilniaus vietas. Tai yra kone daugiausia kritikos, diskusijų sulaukusi vieta Vilniuje. Žinoma, kad po visą Sapiegos teritoriją, yra trijų lygių kanalai, jungiantys visus teritorijoje esančius pastatus. Manoma, kad 1979 metais, buvo sunaikinti antrojo ir trečiojo lygio kanalai, jungiantys pagrindinius pastatus ir turintys slėptuves. Buvo palikti tik pirmo lygio susisiekimo kanalai. Kai kurie netgi tvirtina, kad yra dokumentai, patvirtinantys, kad ten buvo atliekami bandymai su žmonėmis. Naivūs Antakalnio vidurinės mokyklos mokiniai, esančios priešais apleistą namą tvirtai tiki, jog dviejų aukštų pastatas, turi 4 aukštų požemius, kuriuose skalbyklos priedanga veikė laboratorija. Čia neva atlikdavo žiaurius tyrimus su vaikais ir gyvūnais. Nukirsdavo vaikams galūnes ir prisiūdavo gyvūnų, tikrino kiek laiko išgyvens. Name apsilankę žmonės pasakoja istorijų apie pamatytus vaikus - kankinius, prašančius pagalbos. Po lankymosi name, kai kuriuos lydi nesėkmės, sapnuojami košmarai, atsiranda paranoja. Interneto platybėse galima rasti net tokią istoriją: prieš kelerius metus smalsumo vedami tos pačios mokyklos mokiniai užklydo į namą ir rado jame baisių kankintų vaikų nuotraukų bei įvairių tyrimams nauduotų instrumentų, kuriuos speciali Aro tarnyba vėliau išvežė ir sudegino. Kai kurių skeptikų nuomone, didžioji dalis čia aprašomu įvykių yra pats didžiausias šlamštas. Tačiau, kai kurie žmonės žiūri į tai truputį rimčiau: 1995 metais buvo bandoma gilintis į pastato istoriją, ir ten atliekamą veiklą, tačiau gautas nurodymas iš „aukščiau" sustabdė tyrimą, ir ta mintis buvo palaidota. Šiuo metu pastatas yra pusiau sugriautas, vietoj langų ir dūrų žiojėja skylės, antro aukšto beveik nėra, viskas išgriauta, sienos aprašytos pertraukų metu čia apsilankančių mokinių, o laiptai vedantys i požemius užpilti smėliu. Jokių vaiduoklių, laboratorinių kankinių - nieko, patvirtinančio bent vieną iš pasakojimų... Gal būt tai tik žmonių prasimanymai, gandai, baimė, juk nėra tikslių faktų įrodančių šiuos dalykus.

[gallery]