Daugumai vaikų Kalėdos – smagus metas. Juk tai reikš atostogas, galimybę būti su draugais ir artimaisiais. O kur dar tradiciniai mėgstami valgiai, maišai saldainių, kalėdinė muzika, tradicijos, išpuošti namai ir, žinoma, dovanos. Deja, visa tai ne taip blizga, kaip gali atrodyti. „Užklupus“ šventėms dažną vaiką užklumpa ir stresas, ir nesupratimas, kas čia vyksta. Ypač tai pasakytina apie ikimokyklinukus. Ką jau kalbėti apie vaikus, kuriems šventinę Kalėdų nuotaiką temdo skyrybos ar netektis.

Į stresą kiekvienas vaikas reaguoja vis kitaip: vienas tampa verksmingas, kitą nuolat ištinka pykčio priepuoliai, trečias tarsi „prilimpa“ prie jūsų, ketvirtas, atrodo, tuoj sprogs nuo energijos pertekliaus, o penktas vėl pradeda daryti į sauskelnes ar čiulpti nykštį... žodžiu, fantazijai ribų nėra.

Taigi verta pradėti nuo to, ką veiksite ikikalėdiniu metu. Pasistenkite, kad vaikai būtų kuo užimtesni: gaminkite kalėdines puošmenas, kartu kepkite sausainius. Vaikams ši veikla patiks, be to, jie nepradės lipti stogais iš nekantrumo ir neturėjimo ką veikti, kol esate užimti.

Jeigu matote, kad vis dėlto jūsų vaiką laukimas labai vargina, pasistenkite išlaikyti kuo įprastesnę rutiną, bet daugiau dėmesio skirdami ramiai veiklai, pavyzdžiui, skaitymui. Vaikams labai svarbu žinoti, kas vyksta, todėl kalbėkite su jais ir pasakokite, ką veiksite kiekvieną dieną iki švenčių. Venkite nežinios, besikeičiančių planų ir paskutinės minutės sprendimų. Jeigu žinote, kad viena ar kita diena bus itin beprotiška, pasiruoškite jai iš vakaro: į rankinę įsimeskite sausainių, buteliuką gėrimo, gal net žaisliuką, kuris pralinksmins mažylį, kenčiantį eiles parduotuvėse kartu su jumis.

Jei vaikas mažas, susitaikykite su mintimi, kad jį teks daugiau laikyti ant rankų, o stovėdami eilėse ar kamštyje prisiminkite visus žinomus eilėraščius ir pirštų žaidimus. Žodžiu, stenkitės, kad ruošimasis šventėms būtų ypatingas, bet kuo mažiau nukryptų nuo rutinos. Kuo vaikas mažesnis, tuo tai svarbiau. Jeigu neturite šventinių tradicijų, pats metas jas susikurti. Rutina ir ritualai ne tik padeda mažinti stresą, bet ir sukuria prisiminimų virtinę, kurie jus šildys visą gyvenimą.

Dažnai tėvai, norėdami laiko sau, pasodina vaikus prie televizoriaus. Jei jau nuspręsite sodinti, geriau įjunkite jau matytą filmuką, nes šventinis televizijų sezonas paprastai ne mažina, o didina stresą namuose (ilgai prisiminsiu reklamuojamą šuniuką Pipi Max ar kaip jis ten... galima buvo išprotėti nuo tos reklamos. Ačiū Dievui, mūsų vaikai per mažai žiūrėjo televizorių, kad – kaip dauguma vaikų – užsimanytų šio beverčio (tikrai ne pinigine išraiška) „stebuklo“!)

Ką dar galite padaryti?

- Nepamirškite juoktis.

- Nepamirškite šypsotis.

- Nepamirškite ilsėtis. Nors eiti miegoti vėlai per atostogas yra labai smagu, miego trūkumo padarinius pajusite jau po kelių dienų.

- Neduokite vaikui žaislų, kurie dar labiau jį įaudrina.

- Jei laukiate atvykstant svečių, pakalbėkite apie juos su vaikais. Paslėpkite visus dūžtančius ir mielus daiktus. Jei svečiai atvyksta su vaikais – nereikės jaudintis nei jums, nei vaikams, kad kažkas atsitiks mylimiems daiktams.

- Jei patys vyksite į svečius, aptarkite elgesio pas kitus taisykles. Gal norite su vaiku aptarti, kokią dovanėlę nunešti tuose namuose gyvenančiam vaikui?

- Nepamirškite, kad turite vaikų. Važiavimas pas senelius į kaimą vaikų neišvargins, bet visų giminių lankymas iš vėžių gali išmušti ne tik vaiką, bet ir suaugusįjį.

- Nežadėkite to, ko negali ištesėti. Pavyzdžiui, jeigu nežinote, ar per Kalėdas ateis vaiko tėvelis, jokiu būdu nesakykite, kad jis tikrai ateis.

- Nesistenkite kompensuoti liūdesio ar netekties krūva dovanų. Daugumai vaikų reikia tiesiog laiko ir dėmesio.

- Jeigu situacija šeimoje pasikeitė, jokiu būdu neatsisakykite tradicijų. Vaikai vertina tradicijas. Taip jie žinos, kad – nors ir nėra šalia artimo žmogaus, nors nebėra senų namų ir pan. – tradicijos išliko.

Nepamirškite pasirūpinti ir savimi. Neprisiimkite kalno įsipareigojimų. Jei jaučiate stresą, jis persiduoda ir vaikams. Dauguma vaikų – net ir išgyvenančių sunkų laiką – gali džiaugtis šventėmis. Tačiau nepamirškite, kas švenčių sėkmę garantuos tik pasiruošimas joms ir kantrybė. Tada ir streso bus mažiau, ir galėsite „sugerti“ visą švenčių žavesį!

]]> http://austulle.wordpress.com/?p=331 Tue, 05 Aug 2008 11:09:32 +0000 austejal http://austulle.wordpress.com/?p=331 http://www.alfa.lt/straipsnis/161400

Dažnai šventės suteikia ne tik beribį džiaugsmą, bet ir daugybę klausimų. Pasistengsime pažvelgti į keletą dažniausiai pasitaikančių ir pasidomėti, ką tokiais atvejais pataria psichologai.

Pas kuriuos senelius švęsti Kalėdas?

Tai tikrai dažnas klausimas, ypač skaudžiai iškylantis pirmaisiais metais, kai seneliai susilaukia išsvajoto vaikaičio. Be jokių abejonių, ir vieni, ir kiti seneliai tikisi, kad atvažiuosite pas juos. Ką daryti? Jei yra nors mažutė galimybė, pasistenkite aplankyti ir tuos, ir tuos. Žinoma, jūsų apsisprendimą gali nulemti senelių gyvenamoji vieta (juk ne visi turime finansinių išteklių keliauti per visą Lietuvą (o gal net už jos ribų) ir kūdikio amžius. Bet kuriuo atveju, sutuoktiniai labiau norės važiuoti pas savo tėvus (žinoma, išimtis visuomet galima).

Protingiausia būtų pamėginti nesutelkti dėmesio į jokį veiksmą: kur laušite kalėdaitį ar mėgausitės plėšydami pirmųjų dovanų popierių. Svarbu, kad per šventes visiems pakaktų dėmesio, netgi jei ne visus suskubsite aplankyti. Užuot kasmet plėšęsi, kur ir kada važiuoti, geriau praleiskite bent vieną prasmingą valandą pas visus, kurie nori jus matyti. Žinoma, jei seneliai gyvena skirtinguose miestuose, vis vien teks pasirinkti.

Verta pasvarstyti ir galimybę abejus tėvus pasikviesti pas save. Svarbiausia, matyt, suvokti, kad jūsų sprendimas visada bus geras, jeigu jį priimdami nesivadovausite baime susipykti ar kaltės jausmu. Šventes skirtos švęsti ir būti kartu, o ne krimstis, kaip čia tinkamiau pasielgus.

Ką sakyti vaikams apie Kalėdų Senelį?

Mūsų šešiametis vis dar šventai tiki Kalėdų Seneliu. Prieš keletą dienų jis pasiūlė tėtei, kad nepirktų žaidimo, kurio jis labai nori, nes ketina paprašyti, kad jį atneštų Kalėdų Senelis – juk taip sutaupysime pinigėlių. Manau, kad kiekvienas vaikas turi išgyventi kerinčius senųjų pasakų, mitų ir kitų kultūrinių tradicijų burtus.

Jeigu vaikas nėra perdėtai jautrus, tikėjimas pasakomis ir visais kitais mitiniais herojais nepadarys jam žalos. Atvirkščiai – lavės vaiko fantazija, jis įtikės, kad gyvenime stebuklų būna, ir tas tikėjimas vėliau taps sveiku optimizmo jausmą. Taigi geriausia – nesijaudinti. Nebūkite tas, kuris mažam vaikui iškloja visą tiesą, bet ir nemeluokite stengdamiesi apsaugoti, jei jam „akis atvers“ draugai.

Jūsų vaidmuo – būti šalia, kai sudūžta svajonės ir vaikas susiduria su realybe, kuri dažnai sudėtingesnė nei jo vaikystės fantazijos. Natūraliai besivystantis vaikas (žinoma, jei jo „nepaprotina“ draugai), Kalėdų Senelio paslaptį įmena iki devintojo gimtadienio. Ir neverta skubinti įvykių – tegul kuo ilgiau būna užburtas šios gražios tradicijos. Juk tas vaikiškas naivumas ir skaistumas netruks išgaruoti kaip nostalgiškas prisiminimas. Pats vaikas jums duos žinią, kada bus pasirengęs iš vaikiškų fantazijų keliauti į suaugusiųjų pasaulį.

Ką daryti, jei tais metais mirė artimas žmogus, su kuriuo visada švęsdavote Kalėdas?

Niekas nėra apsaugotos nuo skaudžios realybės, kad Kalėdas teks švęsti be artimo ir mylimo žmogaus. Vaikams tai dažnai būna jų seneliai, pas kuriuos anksčiau važiuodavo ir su kuriais siejo meilė bei prisirišimas. Be to, vaikai dažnai turi su seneliais siejamų tradicijų: galbūt su jais kepa kalėdinius sausainius, galbūt kasmet prieš Kalėdas nakvoja jų namuose (juk atostogų metas!) ir pan.

Natūralu, kad nenorite, jog vaikai per šventes liūdėtų ir ilgėtųsi, bet dar blogiau būtų ignoruoti tą faktą, kad artimo žmogaus nebėra šalia. Ši šventė gali būti puiki proga išmokti per didžiąsias šeimos šventes prisiminti visus, kurie yra mylėti ir mylimi – net tada, kai jų nebėra šalia.

Geriausia yra pasikalbėti su vaikais, pavyzdžiui, kaip jie norėtų prisiminti senelę per Kalėdas. Pasakykite, kad visiems bus liūdna, jog jos nėra šalia, bet svarbiausia yra ne liūdėti, o prisiminti. Galbūt vaikai nieko nesugalvos, tad būkite pasiruošę keletą pasiūlymų: peržiūrėti nuotraukas tų Kalėdų, kurias šventėte drauge; visiems kartu padaryti Kalėdų eglutės žaisliuką, kurį ištrauksite kiekvienais metais ir prisiminsite senelę; kepti tuos sausainėlius, kuriuos vaikai kepdavo su senele; o galbūt pakelti į jos sveikatą ir prisiminimą puodelį spanguolių kisieliaus. Prisimindami artimuosius per Kalėdas parodome vaikams, kad mirtis nepanaikina prisiminimų ir meilės, ir kol prisimename – tas žmogus yra su mumis. Žinoma, pirmaisiais metais liūdesio neišvengsite, bet mieli prisiminimai ir šeimos židinio šiluma sušildys jūsų ir vaikų širdis.

Kaip nepervargti prieš šventes?

Prieš šventes susikaupia tiek darbų (dovanų maratonas, namų švarinimas ir puošimas, galvos skausmas dėl gausybės tradicinių patiekalų ir visur... gausybė žmonių), kad dažnas – atėjus šventėms – net nebepajunta to stebuklo, kurį jos turėtų skleisti. Nemažai tėvų jaučiasi pervargę ir nebeturintys jėgų pačiai šventei. Kad taip nepasijustume, galbūt vertėtų neužkelti kartelės per aukštai. Realiai įvertinę, ką galite padaryti, kad visa šeima jaustųsi geriau, galbūt kai kurių tradicijų atsisakysite, o kai kurias supaprastinsite. Galbūt kitais metais pradėti ruošą nuspręsite gerokai anksčiau arba artimuosius džiuginsite viena su meile išrinkta dovanėle, bet ne po eglute pūpsančiais jų kalnais.

Atsipalaiduokite – visko vis vien nepadarysite. Apsispręskite, ką labiausiai norite daryti, ir pradėkite nuo to. Susidarykite svarbiausių darbų sąrašą. Pasakykite sau, kad kai ką darysite TIK TUO ATVEJU, jei norėsite ir galėsite. Be to, netvarkykite namų vienas ar viena! Tegul visi šeimos nariai būna atsakingi, kad pasitiktumėte šventes švariuose ir tvarkinguose namuose.

Žinoma, teks labai tiksliai viską paaiškinti vaikams ir... nuleisti savo reikalavimų kartelę. Tai kas, kad giliai po spinta liks kokia dulkelė, bet visi susėsite prie stalo namuose, kuriuos sutvarkė VISA ŠEIMA. Kažkas yra pasakęs, kad meilė – tai nostalgija. Verta pasistengti, kad vaikystės namų ilgesys mūsų vaikams primintų čia tvyrojusią meilę. Ir ne tik per didžiąsias metų šventes.

]]> http://austulle.wordpress.com/?p=328 Tue, 05 Aug 2008 11:08:24 +0000 austejal http://austulle.wordpress.com/?p=328 http://www.alfa.lt/straipsnis/161405

Metų metus besikartojančios Kalėdų tradicijos sukuria šventinę aurą, kuri namams suteikia dar daugiau šilumos ir džiaugsmo. Tikriausiai visi paveldėjome, išlaikėme ar susikūrėme tradicijų, kurios siejasi TIK su Kalėdomis. Nors jau septyneri metai, kai mano močiutė iškeliavo anapilin, vis dar per Kalėdas prisimenu visus namus užliejantį jos mielinių cinamoninių bandelių kvapą ir skonį... ir mėlynes (beveik visi Kūčių vakaro patiekalai man kelia depresiją, todėl močiutė specialiai man virdavo šaltanosių su šaldytomis mėlynėmis). Kodėl per Kalėdas? Nežinau. Gal todėl, kad nei su grybais, nei su jokiais kitais pasninko įdarais aš neprisiversdavau net paragauti!

Mūsų sūnus, pakeitus gyvenamąją vietą ir šalį, prasidėjus kalėdiniam sujudimui užklausė, ar kaip visada per Kalėdas į eglės viršūnę su tėte įkels žvaigždę? Šios tradicijos suteikia saugumo jausmą, todėl pasidalykite su vaikais savo iš vaikystės atsineštomis tradicijomis arba kurkite savas.

Puoškite namus

Vien Kalėdų eglutės puošimas yra puiki terpė kurti šeimos tradicijas. Nesvarbu, ar jūs nusiteikę papuošti kiekvieną namų kampelį, ar tik šen bei ten pasigražinti, bet susigalvoti ką nors, ką pakartosite kasmet, gali kiekvienas. Jeigu mėgstate dekoracijas gaminti patys, kodėl kasmet advento savaitgaliais nesusėdus ir nepadarius girliandos iš spragėsių ar spanguolių? Galbūt kasmet žvaigždę į eglės viršūnę įkels jauniausias šeimos vaikas? Jeigu parduotuvėse pastebėjote juokingų eglutės žaisliukų, visa šeima konkuruokite, kuris ras juokingiausią?

Kalėdų elgės pirkimas irgi gali tapti nuostabiu ritualu. Mūsų vaikai labai laukia šio vakaro. Dažniausiai visa šeima eglutės išsiruošiame tada, kai jau išblizginti visi namų kampai, seniai ant langų nutūpusios snaigės, o ant palangių nykštukai, kai Kalėdų nuotaika jau tvyro ore, viskas tarsi virpa nuo stebuklo laukimo. Sėdam kartu į mašiną ir važiuojam rinktis eglutės. O kiek išradingumo reikia norint išsirinkti tokią, kuri visiems patiktų, įtilptų į mašiną ir dar liktų vietos visai mūsų gausiai šeimynėlei!

Jeigu vaikai mėgsta rankdarbius, kartu sukurkite durims papuošti vainiką arba eglutės žaisliukų. O galbūt patys piešite ir spalvinsite, klijuosite ir kitaip puošite atvirukus, kad pradžiugintumėte toli gyvenančius giminaičius? Kai ką išsaugokite – kasmet galėsite prisiminti, ką gaminote anksčiau.

Dovanos

Dovanų ieškojimas, pakavimas ir dovanojimas taip pat gali padėti kurti šeimos tradicijas. Pažinojau šeimą, kurios nariai kasmet viską pakuodavo į tuos pačius maišelius. Kas žino, galbūt po 20-ties metų Kalėdų dovaną Jonu virtęs Jonukas vis dar gaus tame pačiame maišelyje, kaip ir per pirmąsias savo Kalėdas?

Galbūt verta pagalvoti apie dovanėlę, kurią dovanosite kasmet? Taip, vienspalviais madingos spalvos burbulais išpuošta eglė atrodo stilingiau, bet daug šiltesnė yra ta, kurios kiekvienas žaisliukas turi savo istoriją. Galbūt verta susitarti, kad kasmet šeimos nariams padovanosite po kalėdinį žaisliuką, dekoraciją, ir jau po kelerių metų kiekvienas daikčiukas turės savo istoriją? Tada kasmet puošdami namus galėsite prisiminti, kad štai tą žaisliuką padovanojo dabar jau 10-mečiam jūsų sūnui močiutė per pirmąsias jo Kalėdas? Taip prisiminsite visas Kalėdas, kurias praleidote drauge.

Žinoma, tvirčiausios tradicijos yra tos, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Paklauskite močiutės ar senelio (kol dar galite), kaip jie švęsdavo Kalėdas – galbūt pavyks atgaivinti senesnes šeimos tradicijas. Paprašykite jų, kad prisimintų kalėdines giesmes – anksčiau retuose namuose jos nebūdavo giedamos. Taip galbūt atgaivinsite tradiciją, kuri jau baigia išmirti (juk dabar dažnas vaikas geriau moka „Jingle Bells“ žodžius).

Kai kurios mažus vaikus auginančios šeimos vieną Kalėdų dovaną sutaria išpakuoti Kūčių vakarą: kad Kalėdų rytą jie nesukiltų 6 val. ryto, kad sumažėtų jaudulio, o ir, žiūrėk, susiformuos nauja šeimos tradicija.

Kitas labai smagus ritualas – tegul dovanas išdalija jauniausias mokantis skaityti šeimos vaikas. Patikėkite, vaikai be galo be krašto norės kuo greičiau išmokti skaityti!

Maistas

Kokios Kalėdos be maisto? Ir ypač Lietuvoje, kur ant stalo puikuojasi net 12 patiekalų! Pasistenkite, kad dauguma tų patiekalų kartotųsi metų metus. Kiti tegul keičiasi, bet pagrindiniai tegul lieka tie patys. Jei susirenkate pas tėvus, susitarkite, kad kiekvienais metais atsinešite savo ypatingą patiekalą, o ir jūsų broliai ar seserys darys tą patį. Visi žinos, ką atsinešite, visi lauks, nes visi žinos, kad tai... Kalėdos.

Nepamirškite į maisto gaminimą įtraukti vaikų. Juk įvairiausių kalėdinių formelių sausainėlius dažniausiai kepame iš greitai paruošiamos smėlinės tešlos. Vaikams labai patinka krykštauti miltų debesyse ir formuoti eglutes, meškiukus, mėnuliukus ar senį besmegenį.

Kasmet šiam kūrybiniam procesui paskirkite pusdienį ir, patikėkite, nepasigailėsite. Tegul vaikas kasmet nusineša jų į mokyklą – nepatikėsite, bet po metų kelių bendraklasiai jau lauks tų gvazdikėliais kvepiančių sausainėlių, o klasės susitikime po 20 metų atsiras toks, kuris prisimins jų skonį! Tokių sausainių nedidelį maišelį galite palikti ir ant kaimynų durų rankenos. Juk šios dovanėlės esmė – noras dalytis Kalėdų dvasia su kitais. O gal šalia jūsų – senelių arba vaikų namai? Būtų puikiai praleista viena savaitgalio diena, jei nuvažiuotumėte ten su pintinėle sausainių.

Kalėdų tradicijos – priešingai nei kiti pasikartojantys dalykai – atlaiko amžių ir laiko išbandymus. Kai kurios tradicijos bus labai artimos jūsų šeimai, o kai kurių atsisakysite: vieni galbūt rinksis giedoti kalėdinių giesmių, kiti važiuos čiuožinėti ant ledo arba kasmet Kalėdų dieną eis žiūrėti kalėdinio filmo (kiek save pamenu, prieš pat Kūčias kasmet visa šeima keliaudavome į Operos ir baleto teatrą žiūrėti ,,Spragtuko“). Tai galbūt bus vienintelis kartas per metus, kai kažką darysite net su suaugusių vaikų šeimomis, nes – nors būdami paaugliai galbūt ir burbėdavote, kad užaugę NIEKADA to nedarysite – giliai širdyje neįsivaizduojate savo gyvenimo be tų mielų tradicijų.

]]> http://austulle.wordpress.com/?p=325 Tue, 05 Aug 2008 11:04:35 +0000 austejal http://austulle.wordpress.com/?p=325 http://www.alfa.lt/straipsnis/161409

Įsivaizduokite: „Akropolis“ ar bet kuris kitas prekybos centras, jūs karštligiškai mėginate nupirkti bent „keletą“ dovanėlių iš ilgo sąrašo. Ir tai jums reikia padaryti nepametant vaiko (vaikų) ir... neprarandant sveiko proto.

Teisybę pasakius, man tokia misija atrodo sunkiai įmanoma. Na, įmanoma, bet kainuojanti daug daugiau nei dėdės Jono ir tetos Agotos dovanos kartu sudėjus. Aišku, puiku, jei vaikui kokie 4–5 metai, ir jį galima palikti žaidimų kambaryje. Tačiau ką daryti, jei turite dvimetuką, kuris eina ten, kur jam norisi? Ką jau kalbėti apie tai, kad jis dažnai ir ima tai, ko jam norisi... Abejotina, kad kvepalų pardavėja pritūps pažaisti su juo tol, kol jūs išrinksite anytai kvepalus.

Dabar pati kalėdinių pirkinių karštinė. Didelė tikimybė, kad bent kartą per šį mėnesį teks važiuoti į parduotuvę su mažyliu, kuriam tokios iškylos gali būti visai smagios, tačiau tėvams dažniausiai jos sukelia tik stresą ir galvos skausmą.

Visai švieži įspūdžiai, kaip su į svečius atvažiavusia seserimi mėginome išsirinkti rankinę: mano sūnūs (šešiametis ir keturmetis) tuoj pat nustatė, kad tarp rankinių lentynų puikiai galima žaisti slėpynių. Išsigandusios, kad kyla grėsmė madingam interjerui, išskubėjome nieko nepešusios. O prisiminus, kad mažoji 18 mėn. dukrelė vos tik pastatyta ant žemės pasukdavo į blizgančių papuošalų parduotuvę, suima juokas. Betgi tada laiko turėjome į valias ir smagiai sau pramogavome. Kalėdinių dovanų skenavimas ne visada kelia malonius prisiminimus, ypač tada, jeigu viską atidedate paskutinei minutei.

Yra mamų, kurios po kelių tokių išvykų nusprendžia arba ištrūkti į parduotuves be vaikų, arba viską pirkti internetu. Žinoma, kai niekur neskubi, kai gali sekioti vaiką ir kartu apžvelgti tai, kas yra vitrinose (ir šiek tiek viduje) – visai kas kita, bet juk mama kur kas mieliau mėgausis pasivaikščiojimu su vaiku parke. Juk į parduotuvę važiuojama su tikslu, o lakstantys ir mažai jūsų norų paisantys vaikai visą procesą gerokai sulėtina.

O jeigu jūsų vaikas iš tų, kurie parduotuvėje pro nieką negali ramiai praeiti: su kai kuriais daiktais jam norisi pažaisti, kitų jis užsigeidžia, lyg tai būtų gyvybiškai svarbus daiktas. Neretai tokia diskusija baigiasi ašaromis ir pykčiais. Ir vis dėlto ar įmanoma apsipirkti su vaiku nepatyrus didžiulio streso? Įmanoma. Tik reikia tam pasirengti ir kuo detaliau viską iš anksto suplanuoti.

- Apgalvokite visą šventinį laikotarpį. Kokią žinią apie savo šeimą norite nusiųsti vaikui? Važiuodami apsipirkti galite labai rimtai pasikalbėti apie tai, kiek dovanų vaikas gali tikėtis ir pan. Kai mūsų berniukai sudarė 31 ir 33 dovanų sąrašus, mes labai rimtai pasikalbėjome apie tai, kiek dovanų jie realiai gali tikėtis (vienos namuose, po vieną senelių namuose ir dar po vieną aplankius prosenelius). Visos kitos dovanos bus netikėtos, nes nudžiugins ir krikšto tėvai, ir apsilankę draugai. Taigi paaiškinkite vaikui savo šeimos tradicijas (pavyzdžiui, namuose vaikai gauna tik vieną dovaną arba ,,kompiuterį tau nupirksime tada, kai pradėsi eiti į mokyklą“ ir pan.). Žodžiu, papasakokite vaikui, kokios vertybės ir nuostatos vyrauja jūsų šeimoje.

- Važiuodami apsipirkti aiškiai pasakykite vaikui, kur važiuojate ir ką ketinate įsigyti. Net kelerių metų vaikams (kurie dar labai mažai supranta) bus daug aiškesnė situacija, jei žinos, kad važiuoja pirkti suknelės mamytei.

- Vykdykite savo pažadus. Jei pažadėjote, kad nupirkę suknelę eisite smaguriauti ledų, ten ir eikite, o ne užbėkite į dar vieną parduotuvę.

- Susitarkite dėl vaiko elgesio. Sakykite jam: tau norėsis pasivažinėti eskalatoriais ir bėgti į žaisliukų parduotuvę, bet mes vaikščiosime kartu ir laikysimės už rankų. Psichologai sako, kad taip ne tik vaikai, bet ir jūs pasirengiate būsimai kelionei į parduotuvę ir daug protingiau reaguosite, jei vaikas vis dėlto pasielgs ne taip, kaip jūs tikitės.

- Pasakykite, kas jų laukia, jei jie blogai elgsis: „Jei lakstysi, ledus teks pamiršti, nes IŠKART važiuosime namo.“

- Pasiimkite ką nors, kas kurį laiką sudomintų jūsų mažylį. Jei jis mėgsta sėdėti prekių vežimėlyje, į rankinę įsimeskite keletą knygelių, flomasterių, užrašų knygelę, kad galėtų piešti (kieta nugarėle ir tvirtai susegtais lapeliais)), gal keletą smulkių žaisliukų.

Kai kurie vaikai (jei turi veiklos) gali netgi užsiimti pritūpę šalia jūsų ant grindų ar kėdutės, kol jūs renkatės. O man mintimis teko padėkoti vyrui, kuris prieš mudviejų su dukra kelionę į mano rankinę buvo įmetęs keletą knygelių – dviejų su puse valandų skrydį lėktuvu dvejų neturinti dukra ramut ramutėlė „skaitė“ tas knygeles. Tai iš tiesų veikia!

- Vis dėlto jeigu tik turite bent menkiausią galimybę, pasistenkite nesivesti vaikų į parduotuves. Juk vaikams ten ne tik nuobodu, bet ir dideliuose žmonių susibūrimuose tokiu metų laiku, kai lauko ir vidaus temperatūra gerokai skiriasi, galima lengvai pasigauti kokį virusą, kuris apkartintų artėjančias šventes... Juk per šventes niekas nenori sirgti, ar ne? Jei negali pagelbėti artimieji, galbūt verta vieną savaitgalį išleisti draugų šeimyną ir pabūti su jų vaikais, o kitą savaitgalį pasiprašyti išleidžiamiems patiems? Išeitį dažniausiai galima rasti. Ir tegul pirkimo manija jūsų neįsuka į verpetą, iš kurio gilumos nebesimatys Kalėdų žvaigždė.

]]> http://austulle.wordpress.com/?p=320 Tue, 05 Aug 2008 11:02:45 +0000 austejal http://austulle.wordpress.com/?p=320 http://www.alfa.lt/straipsnis/162290

Lietuvoje vaikai labai mažai žino apie kitų tautų šventes. Kartą važiavome su sūnumi pro sinagogą. Jis paklausė, kas tai? Atsakėme, kad čia eina melstis žydų tautybės žmonės. Lietuviai eina į bažnyčią, žydai – į sinagogą. Šalia senelių namų esanti cerkvė jau seniai nekėlė vaikams nuostabos, nes patys ten esame užėję ir apie tai pakalbėję. Visai neseniai Vokietijoje jau abu berniukai didžiulėmis akimis žiūrėjo į minaretus, iškylančius tai šen, tai ten.

Ir vis dėlto mums tai ganėtinai paprasta: mūsų šeima turi vienas tradicijas ir mes papasakojame apie tai, kokias tradicijas turi kitų tautybių žmonės. Tačiau mišrioms šeimoms – ypač per šventes – gali kilti šiokių tokių keblumų apsisprendžiant, kurios tautybės dvasia šeima augins savo atžalas. To nebegalima ignoruoti – jau ir Lietuvoje yra daug mišrių santuokų, kai lietuvės susituokia su musulmonais ar lietuviai veda žydes ir t. t. Tokios šeimos ieško būdo, kaip neatsisakyti savo tradicijų, suderinti jas su antros pusės tradicijomis ir nesupainioti vaiko. Nors iš šono gali atrodyti visai kitaip, psichologai teigia, kad sprendimas retai būna lengvas ir priimtinas abiem pusėms.

Įsivaizduokite: aštuonias dienas vaikas švenčia Chanuką, o vėliau po egle dovanas palieka Kalėdų Senelis! Psichologų nuomone, mišrios šeimos vis dėlto turi pasirinkti dominuojančią namuose religiją ir dominuojančias tradicijas, kad vaikui būtų kuo mažiau sumaišties.

Prasmingos šventės

Svarbiausia, kad šventės būtų prasmingos, o ne visiškai katalikiškos ar visiškai, pavyzdžiui, pravoslaviškos. Jei apsisprendėte auginti vaiką kataliką, juk niekas nedraudžia įpinti ir kitos religijos tradicijų. Ant eglutės galite pakabinti ir kitos religijos simbolių, bet tikrai vertėtų apsispręsti, ar puošite eglę, ar degsite menorą.

Tiesa, pažinojau šeimą, kuri visa tai mokėjo puikiai suderinti, labai aiškiai atskirdami, kur yra mamos religija, o kur tėvo. Tačiau toje šeimoje buvo apsispręsta, kad vaikui nebus diegiami jokie išankstiniai nusistatymai, o paaugęs pats apsispręs, ar jis nori būti katalikas, ar žydas.

Toks apsisprendimas nėra paprastas ir reikalauja daug sąmoningų tėvų pastangų. Tačiau tai nėra neįmanoma. Juk galima išmokti kepti latkes (bulvinius blynus) net ir tada, jei esate tikra katalikė. Ir netgi jeigu apsisprendėte auginti vaiką kaip musulmoną, galima papuošti eglės šaką ar nedidelę eglutę ir po ja rasti dovanų. Tiesiog svarbiausia, kad namuose dominuotų viena religija, vienos tradicijos, o kitos būtų gražiai palengva įpinamos į vaiko gyvenimą. Juk tai, kaip švenčia ir kuo tiki vaiko mamos ir tėtės šeimos, yra didžiulė paties vaiko dalis. Ir ignoruoti tai ar apsimesti, kad to visiškai nėra, nebūtų teisinga.

Tolerancijos ugdymas

Lietuvoje atliekami tyrimai vis parodo, kad esame labai netolerantiški kitoms religijoms, kitoms rasėms, apskritai kitokiems nei mes patys. Gal dėl to, kad dar visai neseniai mūsų šalyje buvo tikrai nedaug imigrantų? Valstybės, kuriose palankiausia žiūrima į kitų religijų ir kitų tautų atstovus, turi mažiausiai riaušių ir kitų problemų, kurios kyla būtent iš nežinojimo. Juk to, ko nepažįstame, bijome, apipiname visokiausiais būtais ir nebūtais dalykais.

Tarptautinėse mokyklose – o nemažai šalių ir valstybinėse – kalbama apie tai, kokias šventes švenčia (ir KAIP jas švenčia) kitų tikėjimų žmonės. Juk gruodis – ypatingas mėnuo visoms religijoms! Tačiau ką mes žinome apie indų Divali, žydų Chanuką, musulmonų ramadaną? Nežinome, dėl to esame supančioti daugybės prietarų ir išankstinių nuostatų. O pasigilinus – visos šios šventės yra gražios ir prasmingos. Galbūt jei darželiuose arba mokyklose apie tai prabiltume, užaugtų karta, kuri visai kitomis akimis žiūrėtų į troleibusan įlipusi juodaodį? Jei kalbėjai apie Kwanzą, jei dainavai neįprastas juodaodžių dainas ir iš senų rakandų pasidarei afrikietišką būgną, visai kitaip žvelgi ir į žmogų, kurio protėvių šaknys Afrikoje, tiesa?

Ir niekas neskatina švęsti šių švenčių, bet žinojimas atveria akis. Kuo žmogus daugiau pažįsta tai, kas jam svetima, tuo labiau jis tai supranta. O supratimas skatina ir augina toleranciją. Tikiuosi, kad ji pamažu atras kelią ir į tūlo lietuvio širdį.

]]> http://austulle.wordpress.com/?p=307 Tue, 05 Aug 2008 09:11:57 +0000 austejal http://austulle.wordpress.com/?p=307 http://www.alfa.lt/straipsnis/163868

Pirmosiomis naujų metų savaitėmis dar žvalgomės atgal, matome tai, kas nepatiko, ir esame linkę apsispręsti ateinančiais metais šį tą pakeisti. Ko dažniausiai norime?

1. Praleisti daugiau laiko su šeima ir draugais. Manoma, kad net daugiau nei 50 proc. žmonių norėtų daugiau laiko skirti šeimai ir artimiesiems. Sparčiai svetimėjantis pasaulis ima suprasti, kad daugiausia malonumo teikia laikas, kurį leidžiame su artimaisiais, ir kad darbas negali būti pirmaeilis dalykas!

2. Įgyti geresnę fizinę formą. Įrodyta, kad reguliarus sportas – naudingiausia, ką gali daryti žmogus, norėdamas būti energingas ir sveikas. Tyrimai rodo, kad reguliarus sportas mažina ir kai kurių vėžio rūšių apraiškas, skatina ilgaamžiškumą, padeda mesti svorį ir jį išlaikyti tokį, kokio pageidaujama, gerina nuotaiką, mažina spaudimą ir netgi padeda sergantiesiems artritu. Trumpai tariant, sportas yra sveikata, o sveikas žmogus ir atrodo, ir jaučiasi geriau.

3. Mesti svorį. Nutukimas darosi vis didesnė civilizuoto pasaulio problema. Pavyzdžiui, JAV net 66 proc. suaugusiųjų turi antsvorio. Be to, Vakarų kultūroje propaguojamas ir itin mažo svorio žmogaus kūno kultas. Vadinasi, numesti svorio nori ir tie, kuriems reikia, ir tie, kuriems nereikia, bet yra paveikti žiniasklaidos.

4. Mesti rūkyti. Tai vienas dažniausiai pasitaikančių norų. Tiesa, šiais laikais yra visokių pagalbos priemonių, kurios gali palengvinti apsisprendimą. Jį palengvina ir šoktelėjusi cigarečių kaina bei draudimas rūkyti viešose vietose. Jeigu pasižadate nebe pirmą kartą, nenuleiskite rankų. Tyrimų duomenimis, dauguma žmonių pabando keturis kartus, kol iš tiesų meta rūkyti.

5. Daugiau skirti laiko paprastiems gyvenimo malonumams. Beveik visi šiandien gyvename labai aktyvų, kupiną streso gyvenimą. Nenuostabu, kad kartais norime tiesiog pasidžiaugti gyvenimu. Psichologų nuomone, toks noras yra net labai sveikintinas! Išbandykite ką nors nauja, susiraskite naują laisvalaikio praleidimo būdą, nueikite į teatrą ar savaitgaliui ištrūkite į SPA. Būkite kūrybingi ir neleiskite, kad gyvenimo rutina įsuktų jus į savo ratą.

6. Nebegerti alkoholio. Žinoma, visiškai atsisakyti šio įpročio pasiseka tik labai nedaugeliui. Svarbu, kas šis procesas būtų kontroliuojamas.

7. Išbristi iš skolų. Daugelio mūsų gyvenimą apkartina finansiniai sunkumai. Dažniausiai jos kyla ne todėl, kad žmogus labai mažai uždirba, bet todėl, kad nemokame gyventi pagal savo pajamas ir niekas mūsų nemokė, kaip planuoti išlaidas. Jei apsispręsite neišleisti daugiau nei uždirbate, jei apsispręsite planuoti savo finansus – patikėkite, šis sprendimas tikrai atsipirks šimteriopai. Na, bent jau emocine prasme, kai virš galvos lyg Damoklo kardas nekabos skolos skolelės.

8. Išmoksiu ką nors nauja. Nauji metai yra puiki proga apsispręsti išmokti tai, ką visada norėjote, bet nepasiryždavote. Galbūt norite pakeisti darbą? Galbūt norite išmokti naują kalbą? Galbūt norite išmokti atgaivinti sugedusį kompiuterį? Nesvarbu, ar eisite į kursus, ar nusipirksite vadovėlį – svarbiausia, kad darytumėte tai, ką užsibrėžėte. Dabar ypač daug kalbama apie visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, apie tai, kad kuo toliau, tuo labiau reikės ne vieną sritį išmanančių įvairiapusiškų žmonių. Kodėl nepabandžius tokiam tapti?

9. Padėsiu kitiems. Tai iš tiesų labai gražus noras ir visam pasauliui išeitų į naudą, jei visi žmonės, kurie apie tai pagalvoja atėjus Naujiesiems, vis dėlto taip ir padarytų. Sunkiausia žengti pirmąjį žingsnį. Ypač Lietuvoje, kur savanoriška veikla dar nėra įgavusi pagreičio. Tačiau yra ne viena organizacija, kuri jus sutiks išskėstomis rankomis. Jeigu esate labai užsiėmęs ir negalite aukoti savęs bei savo laiko, galbūt galite paaukoti savo senus baldus, drabužius ir visa tai, ko jums jau nebereikia, bet visai netoliese gyvena žmonės, kuriems tai gali būti išsigelbėjimas.

10. Susitvarkysiu ir tapsiu labiau organizuotas. Galbūt jūs tiesiog norite, kad jūsų namai kasdien būtų tvarkingi (o ne kartą per savaitę); galbūt, kad darbe viskas būtų savo vietose, o ne tiesiog „kažkur“...visa tai yra labai sveikintina. Pradėkite nuo to, kad visada viską padėsite į vietą.

Štai tokie yra populiariausi Naujųjų metų pasiryžimai. Manyčiau, kad ir aplink pasaulį pasižvalgę sutiktume nemažai panašių norų kupinų žmonių. Nemanykite, kad jūsų troškimas nieko vertas ir nesvarbus. Juk visi dideli projektai prasideda nuo idėjos. Svarbiausia nenuleisti nosies ir tikėti, kad pasiseks! To ir linkėčiau metų virsmui užklupus.

Parengta pagal pittsburgh.about.com

]]> http://austulle.wordpress.com/?p=275 Tue, 05 Aug 2008 08:33:38 +0000 austejal http://austulle.wordpress.com/?p=275 http://www.alfa.lt/straipsnis/169770

Laisvė. Ką šis žodis reiškia mūsų mažiesiems? Mano kartai lengviau – pamenu tą jausmą, kai mokykloje dainuodavom „Laisvę“ ir kasas perrišdavome trispalviais kaspinėliais. Jau labai seniai to nemačiau. Ar supranta mūsų vaikai, ką reiškia būti laisviems? Ką reiškia gyventi demokratinėje šalyje? Ar jie žino, kad žmonės dėl to kovojo ir žuvo? Ar jaučia, ar supranta? Ar jie supranta, kad vieną dieną dėl tos Laisvės gali tekti kovoti ir – neduokdie – mirti ir jiems?

Štai keletas minčių, kurios galbūt paskatintų vaikus gerbti praeitį ir tuos, kurie kovojo už mūsų laisvę.

1. Pakalbėkite su savo mažyliais, kodėl mums tokia svarbi Nepriklausomybės diena. Kas įvyko tą dieną? Net ikimokyklinukui tai galima paaiškinti jam suprantama kalba.

2. Prisiminkite savo šeimos istoriją. Juk nuolat kartojame, kad Lietuvoje kiekviena šeima nukentėjo nuo sovietinio režimo. Vadinasi, dar gyvi proseneliai, tetos ir dėdės, kurie gyveno ir kentėjo Sibiro platybėse. Štai kaip buvo, kai laisvė buvo paminta.

3. Pakalbėkite apie laisvę. Ar jūsų vaikai žino, kad ir dabar pasaulyje yra nemažai valstybių, kuriose vaikams virš galvos zvimbia kulkos, kur jie negali pasirinkti, ką nori ar norės daryti, kur jie yra atskiriami nuo tėvelių. Ar jie žino, kad čia, Lietuvoje, galima pasirinkti, ar tikėsime Dievą, ar ne, bet taip yra ne visur? Ar jie žino, kad kai kuriose šalyse žmonės negali kalbėti sava kalba? Negali laikytis tradicijų? O tos tradicijos gali būti tokios paprastos ir mielos kaip, pavyzdžiui, Kalėdų eglutės puošimas... tai reikia daryti slapčia. Taip buvo ir Lietuvoje, kai ji nebuvo laisva šalis.

4. Balsuokite. Nėra geresnės demokratijos pamokos vaikams. Rinkimų dieną išsiruoškite visa šeima. Tegul vaikai įmeta balsavimo biuletenius, paaiškinkite jiems, ką darote. Paaiškinkite, kad demokratija yra veiksni, kai naudojamės savo teisėmis ir prisiimame atsakomybę. Atsakingas pilietis privalo balsuoti. Tegul vaikas pareigūnui pasako jūsų adresą, paduoda pasus. Kai užpildysite biuletenį, leiskite vaikui jį įmesti. O išreiškę savo valią, tą progą atšvęskite kavinėje ar parke. Vaikai pasijus dalyvavę svarbiame įvykyje. O juk jie mokosi žiūrėdami ir klausydamiesi. Jei parodysite, kad tai yra svarbu, tai vaikas tuo net neabejos! Išbandyta ir patikrinta.

5. Turėkite vėliavą. Jau dvejų trejų metų pyplys gali nupiešti Lietuvos vėliavą. Ikimokyklinukas gali ne tik nupiešti, bet ir žinoti, ką tos spalvos reiškia. O pradinukas jau gali ir gerbti savo šalies vėliavą. Jei gyvenate nuosavame name, nepamirškite jos iškelti. Man nepaprastai didelį įspūdį daro švedai, kurie prie savo namo vėliavą iškelia ne tik per valstybines šventes, bet ir gimtadienių bei šeimos švenčių dienomis. Net lopšelyje vaikams šalia gimtadienio torto pastatoma Švedijos vėliava, o į tortą smaigstomos popierinės švediškos vėliavėlės, o ne klounai ir skėčiai (žinoma, galima ir juos, bet išeities taškas kitas).Vyresniems vaikams priminkite, kad nelaisvės metais už Lietuvos vėliavos iškėlimą grėsė netgi tremtis.

6. Didžiuokitės savo šaknimis. Žinoma, ne visi vaikai puls mokytis tautinių šokių ar dainuoti tautinių dainų, bet nepamirškite jų. Geriausiai meilę ir pagarbą protėvių žemei ir viskam, kas su ja susiję, skiepyti darželinukams. Raginkite darželio auklėtoją bent retsykiais su vaikais padainuoti liaudies dainas, užuot žavėjusis radžių ir jį panašių repertuarais. Knygynuose tikrai yra puikių rinkinių (net kartu su knygelėmis, kuriose ir muzika, ir žodžiai). Vaikai ne tik klausytųsi, bet ir išmoktų! O gal net ir padainuotų tėveliams Laisvės dienos proga?

7. Nepatingėkite visa šeima išsiruošti į mieste rengiamą šventę. Mūsų berniukai – praėjus vos ne metams – vis dar kalba apie Karių šventę Vingio parke. Tokios bendruomeninės šventės leidžia suvokti, kad mes kartu, mes tauta, mes lietuviai. Ir tikrai turime kuo didžiuotis.

8. Tegul tautiškumas ir patriotiškumas būna jūsų gyvenimo dalis. Kad ,lietuviais esame mes gimę, prisiminkime ne tik per vasario 16-osios ar kovo 11-osios šventes. Kartkartėmis, pasitaikius progai, o ir visai be progos kalbėkime su vaikais apie savo Lietuvą, apie joje gyvenusius ir gyvenančius žmones, kurie visais laikais garsino mūsų šalį ir tebegarsina. Jau net mažas vaikas gali suprasti, kad valstybę kuriame MES ir ji tokia, kokios visi esame verti. Taigi kaltinti nieko negalime. Turime visi pasistengti, kad būtų gera čia gyventi, dirbti ir mylėti. O didžiuotis tikrai turime kuo. Su švente, mielieji Lietuvos piliečiai!

]]> http://austulle.wordpress.com/?p=238 Mon, 04 Aug 2008 18:39:25 +0000 austejal http://austulle.wordpress.com/?p=238 http://www.alfa.lt/straipsnis/177048

Šokoladiniai kiaušiniai, viščiukai ir triušiukai nugulė prekybos centrų lentynas tuoj po Valentino dienos ir jau nieko nebestebina. Todėl šįkart norėčiau prisiminti krikščioniškuosius Velykų aspektus vaikams suprantama kalba ir būdais. Smagiai ir žaismingai galime vaikui padėti suvokti, kad Velykų esmė – ne tik marginti kiaušiniai, kad ir kokie gražūs jie būtų.

Kas yra Velykos?

Taigi pirmiausia papasakokite savo vaikams apie šią šventę. Nesvarbu, ar esame tikintys, ar ne – tai mūsų tautos šventė, todėl pasakodami galite sakyti: kai kurie žmonės tiki... o papasakoti yra mūsų pareiga. Velykos – pavasario, atgimimo šventė. Per ją švenčiame Jėzaus prisikėlimą. Tai labai sena šventė, kurią švenčia krikščionys, ir tam tikra prasme yra bene svarbiausia. Taip, visiems tikintiesiems tai yra svarbiausia metų šventė, nes ji mums kasmet primena, kad Jėzus Kristus atpirko mūsų nuodėmes ir jo dėka mes turime šansą į naują gyvenimą.

Kristaus prisikėlimas liudija, kad jis visada su mumis. Per Velykas tai itin aiškiai prisimename. Prisimename, ką Kristus dėl mūsų padarė, jo meilę ir jo pasiaukojimą. Prisimename nukryžiavimą. Ir mirties nugalėjimą. Taigi Velykos – vilties, tikėjimo ir atsinaujinimo šventė.

Kaip galima įprasminti Velykas su vaiku?

Žinoma, pradėti ruoštis Velykoms geriausia iš anksto. Jau Verbų sekmadienį. Pakalbėkite su vaiku apie atgimstančią gamtą: medeliai krauna pumpurus, gėlytės bando išsiveržti iš po sniego, gyvūnėliai atsiveda jauniklius. Papasakokite, kad, Jėzui atvykus į Jeruzalę, žmonės jam po kojomis klojo palmes (verbas) (Morkus 11:7–9). Taip jis buvo pagerbtas, nes palmių šakos tais laikais simbolizavo pergalę. Mes prisimename verbas, nes švenčiame Jėzaus pergalę prieš mirtį. Paklauskite vaiko, kodėl mes į bažnyčią nešamės kitokias ,,palmes“. Papasakokite, kad ant tikros palmės gali augti datulės arba kokosai. Nusipirkite ir paragaukite – juk ne tik skanu, bet ir labai įdomu, ar ne? Ką jau kalbėti apie tai, kad gilės ir vaiko gamtos mokslų žinios.

Nemažai vaikų yra įsitikinę, kad visi su Jėzumi susiję įvykiai vyko kažkokioje Atlantidoje – vietoje, kuri šiandien neegzistuoja. Išsitraukite iš lentynos žemėlapį, parodykite Jeruzalę. Net ikimokyklinukas gali surasti Lietuvą (pats arba jūsų padedamas) ir Izraelį. Ar šios šalys toli viena nuo kitos? Kokia kalba žmonės ten kalba? Kaip atrodo gamta? Galite prisėsti prie interneto ir pasigrožėti Jeruzalės vaizdais. Štai vienas galimų variantų: http://www.terragalleria.com/middle-east/israel/jerusalem/jerusalem.html Ar panaši Jeruzalė į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Rokiškį? Kas panašu, o kas – ne? Kas įdomu? Klausimams ir atsakymams ribų nėra.

Ketvirtadienį perskaitykite iš Evangelijos pagal Joną 11:1–30. Čia (vaikui tekstą skaitykite jam suprantama kalba) perskaitysite apie paskutinę vakarienę, kurią Jėzus valgė su dvylika savo mokinių. Jis pašventino duoną ir vyną ir davė jiems tardamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas.“ Paskui, paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas.“ Pakalbėkite su vaiku, kodėl Jėzaus mokiniai buvo liūdni?

Su pradinukais galima surengti ,,spaudos konferenciją“. Tegul mažieji žurnalistai įsivaizduoja, kad tik ką sužinojo apie Poncijaus Piloto sprendimą. Jie turi užduoti jam klausimus ir užsirašyti atsakymus. Jei vaikui sunku įsivažiuoti, pasiūlykite keletą klausimų patys, pvz.: Kodėl priėmėte tokį sprendimą? Ar jautėtės įspeistas į kampą? Sužadinkite vaikų vaizduotę.

Jėzus pažadėjo prisikelti trečią dieną – tą jis ir padarė.

Ilgą laiką krikščionys negalėjo apsispręsti, ar jiems dera dažyti kiaušinius. Tačiau Lietuvoje ši tradicija yra neatsiejama Velykų dalis ir toks klausimas niekam nešauna į galvą. Kai kurie senų tradicijų besilaikantys žmonės būtinai dalį kiaušinių dažo raudonai – tai siejama su pagoniška tradicija. Kiaušinis – vaisingumo, gimties simbolis. Betgi raudona spalva – ir kraujo. Toks kiaušinis simbolizuoja Jėzaus kraują ir kruvinas Marijos ašaras, išlietas dėl savo vaiko, kad visi galėtumėme atgimti.

O kiaušinis – naujo gamtos ciklo, naujo gyvenimo pradžia. Su vaikais galite aptarti spalvas ir jų reikšmes:

geltona – Jėzaus šviesa;

raudona – Jėzaus kraujas;

violetinė – karalių spalva;

žalia – gamtos ir gyvybės spalva;

juoda – mūsų nuodėmės (blogi darbai);

balta – mūsų geri darbai, mūsų džiaugsmas.

Kaip matome, taikiai dera pagoniškosios ir krikščioniškosios tradicijos, sudarančios mūsų esatį.

Internete apsčiai užduotėlių ir spalvinimo darbelių Velykų tema – tereikia juos išsispausdinti, ir kelias valandas mažylis bus užsiėmęs, o jūs turėsite laiko sudėlioti paskutinius akcentus savo jaukiuose ir didžiąją savaitę iššvarintuose namuose. Jeigu vis dėlto prieššventinis maratonas taip jus įsuko į savo verpetą, kad neradote ramios valandėlės su vaiku pakalbėti apie Prisikėlimo stebuklą – nieko tokio, padarykite tai per šventines dienas. Juk niekada nėra per vėlu, kol esame čia. O susėdę prie šventinio stalo pasidžiaukite šia nuostabia šeimos švente.

Tikinčiųjų šeimoje vaikams tikrai patiks, jei paskatinsite drauge padaryti gyvą plakatą: tegul vaikas atsigula ant didelio popieriaus lapo (tapeto atraižos ir pan.), o jūs apibrėžkite jo kontūrus. Tada pats vaikas tegul nupiešia sau akis, plaukus – ką tik nori. O tada ant krūtinės užrašykite – Jėzus visada su manimi. Juk sunkiausiomis akimirkomis smėlyje tik vienos pėdos... tokiais gyvenimo momentais esame nešami. Ir visada turime į ką atsiremti. Su šventomis Velykomis!

]]> http://nianiainia.wordpress.com/?p=112 Mon, 09 Jun 2008 23:27:02 +0000 nianiainia http://nianiainia.wordpress.com/?p=112  

Gal jie čia užklys ir perskaitys šią padėką , nes Ūlos krikštynų šventėje praleistas laikas buvo labai smagus. Tikiuosi ir šventės kaltininkams taip pasirodė .

Pirmiausia tai norisi pasakyt, kad pasirinkta vieta buvo nereali, tai Romos Lavrenovos sodyba (deja, ką tik sužinojau, kad planas atšvęst ten ir savo (trečią trisdešimtmetį ) gimtadienį, neišdegs - gaila gaila ). Upe (Ūla) mes, deja, neplaukėm, tai įspūdžių nebus, tik matėm nusikalusius, bet patenkintus veidus tų, kas plaukė  ... Bet vakarinė pirtis ir maudynės apšviestame baiseine tikrai nuovargį nuplovė... bent trumpam ... gal tik miegot buvo kiek šiltoka, bet tas irgi į naudą  - neteko ilgai užsimiegoti ... O jei jau kam ir teko, tai kopūstienė visus pakėlė ... baseinas atgaivino...

p.s. kviestinė aktorė Jurga R. baubo vaidmenyje...

Tokiam rojuj net musės pliažinosi   

... ir kur nesipležinsi tokiom sąlygom (full service, all included, polnij kaif )...

čia Meda su savo geriausia drauge Liepa ant naujai prisijaukinto drakono / vėžlio/ krokodilo/ tritono, kurį deja, gan greit iš savo kompanijos praradom :)...

Tomas undinas - vandenius:

Gustės "iššūkio ratas":

Indrė incognito:

mūsų LIFEGUARD maestro Andrius K.

Gaila, kad iki kapinių taip ir nenuslinkom, o ir pasivaikščiojimui po laike sustingusius Margionis laiko pristigo...

Ir jei ne slogos/ligos po visko (kaip sakė Audra) buvo labai fain ... ir dar fainiau  (gal tik pavėsinės žemas stogelis skriaudikas fainumus apgadino ... bet iki vestuvių užgis, ane, Guste?...  )

p.s. kiek pilnesnis fotoreportažas čia.

• Kad jaunavedžiams netektų nervintis dėl kiekvienos smulkmenos ir savo šventės dieną jaustis pervargusiems, į pagalbą planuojant šventę galima pasikviesti vestuvių planuotojus. („Viskas įskaičiuota“ tipo planavimo paslauga – 2500 Lt)
• Senovinių vestuvinių papročių momentai ir senosios šeimos tradicijos Liaudies buities muziejuje (kaina 200 Lt + įėjimo bilietai. Pvz. Po vestuvių ceremonijos vietos koplyčioje)
• Pasiplaukiojimas po marias (80 žmonių talpinančio laivo nuomos kaina – 400 Lt/ val. plaukimui, 200 Lt/val. nuomojantis stovintį uoste. Pvz.vestuvių puota plaukiojant po marias ir grožintis apylinkėmis.)
• Skrydis oro balionu (kaina 1 žmogui – 450 Lt .Pvz. jaunavedžių išvykimas į “Medaus mėnesį” iš šventės)
• Pasivažinėjimas po senamiestį velomobiliu (Užsakius iš anksto kaina - 60 Lt/val. Pvz. Jaunavedžių ir vestuvių svitos ekskursija per 7 tiltus - smagumo iki soties, o miškas tikrai padėkos ;)
• Taip pat „žalioji“ transporto priemonė – segway (1 val. nuomos kaina – 60 Lt (3val – 200Lt). Pvz. Panaudoti galima tam pačiam tikslui kaip ir velomobilius arba atrakcijoms šventės metu)
• Pasijodinėjimas gamtoje (80 Lt/val. Pvz. Po ceremonijos visa vestuvininkų svita raiti keliauja į romantišką iškylą gamtoje. Drąsesni žirgais gali ir į ceremoniją joti, tačiau tam patogiau būtų pasirinkti karietą – nuomos kaina 200Lt/val.)
• Retro automobiliai vietoj pabodusių limuzinų (Pvz. Vestuvių svita TĄ dieną rieda Cadillac/Pobeda/Volga/Mercedes ar kt. Nuomos kaina – nuo 100 Lt/val.)

Kai reikia, tai reikia Credit24.lt

Po to buvom su Mindaugo giminėm susitikę, bais Medos visi ilgai nematę, tai net žagtelėjo tokią didelę pamatę. O Meda, "na zlo vragam", dar per paskutinį mėnesiuką ėmė ir gerokai ūgio styptelėjo, tai mano visos laikytos pavasariui suknios - puošmenos vos dupcę dengia... grynas nuostolis ir ne kitaip...

O dabar zuja aplink ir du gaidelius traukia, bet jau su improvizacijom, nusibodo, kad saulė virė, tai saulė žaidė, o meška maišė  - kūūūūūūryba. Tik vat priešginumas koks baisinis auga - jaučiu trimetė krizė pamatus statosi  - nebesusišnekam kartais, nes viską specialiai atbulai daro...

o vakarais dar ir koncertuose atbuvom, tai Medai tiek džiaugsmo, kad ir miegot nereik ir vaikų daug kartu... lakstė ir ištisai du gaidelius dainavo... Pasidžazinom, pasimedžikmašruminom šeštadienį - gerai muzikuoja anys... tik improvyzai klasikiniai... bet vistiek gerai buvo ir Medai bais patiko .

išsamesnis fotoreportažas čia.

O  sekmadienį Meda nuo ryto užsikabina Mindaugo sniego festivalio medalį, eina šokt ir kartoja, "muzikantė būsiu"  ... arba beretę rastamanišką užsimaukšlina ir vis kartoja: muzikante būsiu... muzikante būsiu ... liūtuva...liūtuva... (Lietuvą taip vadina)...  Keistos asociacijos ...  

o čia virtualių draugų virtualūs sveikinimai:

nuo Pa_radizės

Meduoliui-

tegu tie melai būna tokie gudrūs, kad net balandžio pirmą patikėtumėt ;

nuo solidaus Goblino

Sveikiju Meduoliuką!Džiaugsmo ir laimės tau. Ir kantrybės auklėjant tėvus!

nuo Afės

 Ir aš ir aš sveikinu Meduolę, didelę paną ir linkiu, kad ir toliau žinotų ko nori!

nuo Rytės 

Saulėtų augimo metų Meduoliukui ir kantrybės mamukui.

nuo Coridos

Sveikinimai ir linkėjimai Medai.

nuo Jolitukučio

Su saldadieniu Meduolę Kantrybės ir išmonės auklėjant tėvus, lengvų kelionių ir skanios košės
 

nuo Chianti

Sveikinimai Medai ir Jos tėveliams.

nuo Ali

Aušra, sveikinimai tau ir tavo Meduoliukui
Šakės, kaip greitai eina laikas. Atrodo dar neseniai laukėm, kada jau tie vaikiukai gims. O jau antrus metus skaičiuojam.

nuo Lorikos

Sveikinimai Medai antrojo gimtadienio proga

nuo Izabelės

niu, ka, labas rytas , sveikinam Meda su 1-uoju gimtadieniu..................
vot ir apgavau.... DIDELIAUSI LINKEJIMAI IR BUCKIAI NUO MUSU MeDaI

nuo Liumciko ir Pijaus

Medai, skanaus ir didelio torto , ir brolio aba seses

nuo Nėštuolės ir Vestos

MEDUTEI nuo VESTUTES nuosirdziausi linkejimai:broliuko,draugu,dovanu ir sveikateles!!!!

GIMTADIENIAUS FOTO ARCHYVAS

...na ir kas, kad už lango kapsi lietaus lašai, na ir kas, kad saulės spindulys retas svečias mūsų lange, šiandien mūsų namuose kvepia tėčio dovanotom frezijom (gavom abi su Meda po gėlę :) ).

SU TAIP ILGAI LAUKTU EINANČIU IR VIS NEATEINANČIU PAVASARIU VISUS 

Ir dar kai abi su Meda gavom gėlių, tai suvisai pakvipo romantika ir pavasariu...

Va ir per Naujuosius kalbėdama su Justinu su šampanu rankose pritariau jam, kad labai sunku vėl save motyvuoti studijoms, kurios galbūt tau nėra labai įdomios, tada, kai jau pradėjai užsidirbti pragyvenimui pakankamą kiekį pinigų. Ir ypač tada, kai suvoki, kad net ir be diplomo gali dirbti tai, ką dirbi, tavęs niekas neišmes, o tobulėjimui tai netrukdo. Galbūt dėl tokio mano ir Justino mąstymo kalta pati švietimo sistema ir dažnai nekokybiškos, neįdomios studijos?

Anyway, sesija tikrai nėra pats geriausias daiktas visame pasaulyje. Kaip kažkas iš ZIPFM radijo pasakė - "sesija prieš šventes yra gaidys". Pridurčiau, kad po švenčių ji lieka tokiu pat gaidžiu.

Smagu, kad yra žmonių nepasiduodančių pilkai rutinai. Atrodo, kad šios mašinos savininkas taip džiaugiasi artėjančiomis šventėmis, kad net nusprendė ta proga papuošti savo mašiną. Ir tai padarė itin "stilingai" :). Deja, visos ant kapoto netilpo, bet tai, kaip matote, žmogelio nesustabdė :).

Auto: Senas ir pavargęs Volkswagen Golf

Laikas: Artėjant Kalėdoms