Kaip jums pavadinimas, a?
Iš tiesų jis toks tik tam, kad atkreiptų dėmesį. Patebėjau, kad jei pavadinime yra skaičiai ir žodžiai "vyrai (ir/arba/kitaip nei/etc.) moterys", teksto skaitomumas ir komentuojamumas iš karto padidėja.
Aš netikiu ne tik į dievą, bet ir į didelius vyrų ir moterų skirtumus. Bet kartais galiu atrasti vieną kitą repliką ar nediduką socialinį reiškinį, truputį įrodantį skirtingumą ir galintį pakaitinti visų taip mėgstamas diskusijas "o vyrai...", "bet moterys..." tema.

Šilta. Vakaras. Lauko kavinė. Rankoje - karštas viskis. Trys jauni, sociofilosofologiškai nusiteikę žmonės diskutuoja tema "kas yra komunikacija". Skamba žodžiai "reikšmių sistema", "medijos", "kontekstas" ir kiti diskursai. Prie trijulės prieina dviejų jaunuolių pažįstamas pora dešimtmečių vyresnis vyriškis. "O kas jums, vyriški, yra komunikacija?", - klausia jo viena jaunuolė.
"Savo logikos perteikimas kitam", - atsako vyriškis. Jaunuolių veiduose atsispindi tramdomas pasipiktinimas, prie vienos iš diskusijos dalyvių galvų pasirodo minčių "baloons'as" su žodžiu "manipuliacija".
Ir staiga prisimenu skirtį tarp to, kas yra kalbėjimas vyrams ir to, kas yra kalbėjimas moterims. Neva vyrams kalbėjimas yra informacijos priėmimo-perdavimo aktas, o moterims - emocijų dalybos. Aišku, šita teorija juodai-balta, negraži, seksistinė ir žiauriai siaura. Bet, manau, tiesos tame, kad "vyrai" ir "moterys" (imkime juos kaip dirbtinį konstruktą, sudėtą iš archetipų, socialinio elgesio reiškinių, visuomenės normų ir kitų dalykų, kurie sudaro mūsų "vyriškumo" ir "moteriškumo" sampratą) komunikaciją naudoja šiek tiek skirtingai, esama.
Pavyzdžiui. Senamiestyje esančiame name įsikūręs biuras, kuriame - senovinė Nioliktojo (lankytojams sakoma tai "penkiolikto", tai "šešiolikto", tai "septyniolikto", priklauso, matyt, nuo lankytojo visuomeninės padėties ir susidomėjimo vienu ar kitu amžiumi) amžiaus "virenė" (kalbos mylėtojams galiu pasakyti, kad žodis "virenė" yra "kuknės" sinonimas), tokia buvusi mėsos rūkykla, pridėta pagalvėlių, ant kurių įsitaisę (vėlgi trys) vyno paveikti jauni žmonės. Jie karštai diskutuoja, pro virenės siaurėjančio kamino viršų į senamiesčio dangų dudena rimti balsai.
Vyriškos lyties pokalbio dalyviai bando įteigti vienas kitam SAVO nuomonę, pasakodami faktus apie savo patirtus atvejus, rausdamiesi galvose ir traukydami iš jų informaciją savo nuomonei pagrįsti. Moteriškos lyties lyrinis herojus akimirką stebi, kokia diskusijos dalyvių emocinė būklė, ir kai pamato, kad vieno iš jų emocijos darosi neigiamos, imasi ginti jo poziciją, pagelbėja su argumentais, jei reikia, vieną kitą sugalvoja, truputį pakreipia savo patirtį, kad ji tiktų šioje situacijoje, ir siekia pagrindinio tikslo - emocinės darnos.
Tai - tik viena istorija, taip nutinka nebūtinai dažnai, ir gal čia buvo vyriška moteris ar moteriški vyrai. Bet man panašu į tai, kad moterims komunikacijoje santykiai svarbesni nei informacija ar įtikinimas. Vyrams - lyg ir - pergalė, kaip visada.
Į sveikatą.

Prisėdu, rodos, tuoj nusiraminsiu, bet vairuotojas staiga keičia maršrutą, mintyse paišau įvairiausias gatvių schemas, trumpiausias bėgimo namų link distancijas. Autobusas stoja tamsioje Verkių gatvėje, vairuotojas mikliai šoka į šalia stovintį miniveną, jo plaukai kruopščiai sušukuoti, jis vilki odinę striukę, ir, atrodo, tuojaus išsitrauks didelį vinčesterį. Galvoje greit sugeneruoju ginybos planą, vairuotojo nukovimą, tačiau automobilyje įvyksta "mainai" ir per kelias sekundes naktinio autobuso vairą perima kitas panašaus stiliaus neaiškios tautybės vairuotojas. Išlipęs prie didelės Ozo sankryžos tęsiu misiją "Namai". Tamsoj neįvertinu balų dydžio, dar labiau padidinu greitį, bet, pakibęs ore, suprantu, kad šuolis per trumpas ir teškiu pilna pėda į balą. Jaučiuosi kaip specialaus būrio karys. Energija po truputį senka. Ramunėlių arbata oda pradeda tekėt į išorę. Dar kelios milžiniškos balos, gilūs oro gurkšniai ir misija įvykdyta. Aš namie.

prie viso šito tiktų garso takelis iš "13-o rajono":