Šodien man dr.lv horoskopā rakstīts bija, ka sodien esot vēlamas sportiskās aktivitātes, lai no enerģijas neuzsprāgtu, vai kkā tā. :D UN... parasti jau es tā īpasi neticu horoskopiem, bet tiesi pirms horoskopa izlasīsanas es izvedu savu suni pastaigāties neparasti agri. (sun) Un to noteikti var nosaukt par sportisko aktivitāti, jo reizē smilkstot, kad citi suņi viņu aprej[nē, bet beigās viņs parasti saņemas un rej pretī.], manam sunim ļoti patīk skriet.

Jāpagatvo aukstā zupa. Šodien. Dievinu auksto zupu. ^^ Pie tam, ja es to pati pagatavosu zināsu ko es tur īsti lieku klāt, jo es dažreiz neuzticos manas vecmammas gatavosanas tehnikai...[viņas varītajā skābeņu zupā parasti ir kaut kādas asakas, piemēram]

:) Labi, skrienu gatavot zupu. ;DD

Receptą išskaidysiu į kelias dalis: picos tešla, padažas ir tai, ką dedame ant viršaus.

Picos tešla. Kad picos pagrindas būtų kuo panašesnis į tą picą, kurią valgote savo pamėgtoje picerijoje, reikia naudoti specialius Malsenos miltus picoms gaminti. Neklauskite kodėl, nesu aš miltų specialistas, tiesiog picos padas gaunasi tikrai skanus, kaip tikros plonapadės picos. Tik yra vienas negeras dalykas: instrukcija ant pakuotės, kaip kepti picą, yra visiškai netinkama. Iš 500 g miltų išeis 2 vidutinio dydžio picos (30 cm). Vienai picai (250 g miltų) reikės apie 120 ml vandens, bet geriau mažiau, nei per daug, nes paskui bus sunku iškočioti blyną. Ir 2 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus. Alyvuogių aliejus tikrai duoda kitokį skonį, nei tarkime saulėgrąžų ar rapsų. Į dubenį supilame miltus, šiltą vandenį ir aliejų. Maišyti reikia tol, kol masė bus vientisa ir nelips prie pirštų. Tada uždengti ir palikti šiltoje vietoje kilti maždaug 1 val. Dėmėsio! Tokį padą reikia kepti ne ilgiau kaip 10-12 min. Iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje! Ant pakuotės nurodyta per didelė temperatūra ir per ilgas kepimo laikas. Kai dariau pagal Malsenos "receptą" padas gavosi kaip akmuo.

Kol tešla kyla, pasidarome marinara padažą.

Marinara padažas. Tai tiesiog namų gamybos pomidorų padažas, kuriam neprilygsta joks pirktinis produktas. Reikės:
Trintų pomidorų (būna pirkti 400 g konservų dėžutės, bet pomidorai nėra konservuoti!)
4 skiltelės česnako
Alyvuogių aliejaus kepimui
1 valgomasis šaukštas baziliko
1 valgomasis šaukštas raudonėlio
Druskos ir pipirų pagal skonį

Česnako skilteles perpjauti išilgai ir pakepinti alyvuogių aliejuje kol šiek tiek paruduos. Tada sukrėsti trintus pomidorus, baziliką, raudonėlį, druską ir pipirus. Nepagailėkite baziliko (geriausia naudoti 3 pjaustytus baziliko lapus) ir raudonėlio, šie prieskoniai duoda labai gerą skonį ir aromatą. Kai vėl pradės kunkuliuoti, sumažinti ugnį iki minimumo ir kepti apie 20 - 25 min. kol sutirštės.

Picos sūris ir kiti priedai. Geriausia tinka mocarelos sūris. Gerai lydosi ir labai skanus. O ką dėti ant viršaus, tai jau palieku Jūsų vaizduotei.

Iš tiesų picos gaminimas yra labai paprastas dalykas. Iškočioti apvalų blyną nėra sudėtinga, ant viršaus dedame marinara padažą, tada mocarelos sūrį, o toliau visus kitus priedus, kumpį, baklažanus, grybukus ir t.t. Tiesa, ant kepimo skardos pabarstykite miltų, kad nepriliptų tešla.

Skanaus!

Daugiau mano receptų >>>

Niekada to nedariau, nes nedrįsau. Pavyzdžiui, sykį, kai buvau 19 metų, mama žiūrėjo žiūrėjo, kaip padedu jai lipdyti cepiakus, ir pasakė: "Gal tu eik geriau, kokią knygą paskaityk"...

Dar visai neseniai daugiau nei metus gyvenau be šaldytuvo. Puikiausiai! Kai nevalgai namie, atrodo, kad nevalgai visai. Na, bet čia jau nėra, kuo girtis, ir šįsyk nesiplėtosiu.

Iš tiesų gaminti sau dar ne taip baisu. Na, susimausi, bus neskanu ar nusinuodysi. Bet gaminti kažkam kitam yra didžiulė atsakomybė, nes o jei nepatiks? Bus neskanu? Nusinuodys?

Visada atvirai žavėjausi gurmanais, o tokių man teko laimė gyvenime sutikti ir pasidžiaugti svetimais kulinariniais fejerverkais. Kuo įmantriau vienas ar kitas pažįstamas paruošdavo vakarienę, tuo smarkiau viduje susigūždavau ir prisiekinėdavau niekada nesikviesti jų į svečius - dar ir todėl, kad neturėjau baldų. Taip taip - aš tik neseniai palikau savo Namus Be Sienų ir reabilitavausi in more ways than one :D

O bet tačiau antradienį Savo Mylimam Jam surizikavau ir paruošiau vištienos salotas.

Delnai nedrėko, nes iškart susitaikiau su tikėtinu fiasko bei mandagiai atsiprašiau, kad nepalaikytų už bloga.

Jis paragavo pirmą kąsnį, padėjo šakutę į lėkštę ir pratarė:

- Mums reikia pasišnekėti.

Garsiai nurijau seiles.

Pasirodo, buvo skanu. Net labai. Ir dar liepė netikėti, jei kas sakė, jog nemoku gaminti.

Šakės, kaip malonu. Aš, aišku, labiau tikiu Mano Mylimo Jo diplomatija nei savo įgūdžiais virtuvėje. Bet fak, kaip malonu.

Paskui aš dar vakar pagaminau tokių kitokių salotų (antros ir paskutinės, kurias moku), tai irgi sakė, kad puikuva, o aš sau tyliai sunerimau, ar tik tai nereiškia, jog nuo šiol turėsiu nuolat rodyt klasę po darbo mūsų jaukioje virtuvėje. Fantazijos aš turiu, patikėkit, užtat kai Dievas dalino logiką, aš stovėjau prie papų. Nemokėčiau derinti dalykų. Nesuvokiu, kaip reikia nujausti, kas su kuo dera?!

Uj, gal kaip nors prasisuksiu šiam gyvenime su kitais, akivaizdesniais savo privalumais...

Iš pirmo žvilgsnio paprastas, nesudėtingas receptas. Tačiau taip nėra. Suši ingridientų čia neminėsiu, nes jų galima rasti, kad ir delfi.lt. Pats mėginau pasigaminti šį kelių tūkstančių metų senumo japonų patiekalą. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį gaminant suši, arba kitaip tariant, ką aš daryčiau kitaip?

Pirmiausia, ryžiai. Nuo ryžių priklausys didžioji patiekalo skonio dalis. Būtinai tik trumpagrūdžiai, specialūs skirti gaminti suši. Šį kartą pasirinkau "Skanėja" kibius ryžius. Jie tinka. Juos viriau ne pagal receptą, nurodytą ant įpakavimo, o papildomai mirkiau vandenyje, rėmiausi receptu, kurį gavau iš NG omnitel.gurmanai. Galbūt vis dėlto reikėtų laikytis ant įpakavimo nurodyto recepto ir ryžių nemirkyti. Labai svarbu tinkamai paruošti suši padažą, manau, kad man jis gavosi geras.

Man nepatiko jūros dumbliai, kuriuos pirkau Maxima parduotuvėje. Per intensyvus kvapas. Galbūt reikėtų palaukti kol ryžiai visiškai atšals ir išgaruos vanduo, kuris per daug sudrėkina lapus.

Taip pat labai svarbu, kas bus dedama į vidų. Naudojau krabų lazdeles, avokadą ir agurką. To tikrai neužtenka. Skonis gaunasi prėskas, neįdomus. Reikėtų nepagailėti pinigų tikriems ikrams, kad sušis įgautų sūrumo. Dirbtiniai ikrai netinka, jie be skonio. Skoniui paaštrinti verta nusipirkti vasabi krienų. Taip pat papildomai skonio duotų sūdyti agurkai.

Mėginsiu kitą kartą kruopščiau paruošti ryžius bei parinkti geresnius ingridientus. Skanaus!

Gavau keletą patarimų ir pastabų dėl suši. Ačiū CinCas ir omnitel.gurmanai:

1. ryzhius imk _ne_ skanejos. patariu tikrai tikrai.
2. jei nepatinka mirkyti gali ryzhius perplauni ir palikti sietelyje pusei valandos nusauseti.
3. vandens imi mazhdaug dvigubai (priklauso nuo ryzhiu).
4. naudok majoneza (jei nepirksi japonishko majonezo, tia panashiausias i ji yra helmans, atrodo, bet tai jis toli grazhu ne tas pats kas japonishkas).
5. vandens jokiu budu neturi likti kai vynioji sushi, ryzhiai turi btuti lipnus, bet ne gleiveti. tai ir nori nesushlaps taip greitai.
6. nebutina tu ikru naudoti. yra ir kitu tikrai skaniu sushi. kar ir su lashisha, rukyta arba ne.
7. sushi tikrai ne keliu tukstantmechiu senumo reikalas:)

Atnaujinta 2007 07 12

Vakar ragavau suši Miyako restorane, įsitikinau, kad ryžiai turi ypatingą svarbą ruošiant suši. Įtariu, kad geram suši paruošti Skanėjos kibūs ryžiai netinka. Man tą ir rekomendavo CinCas. Reikia specialių ryžių, kuriuos galima įsigyti specialiose prieskonių parduotuvėse. Skanėjos kibūs ryžiai būna gleivėti. O suši ryžiai turi būti tik kibūs.

Papildymas 2008 01 02

Pasikartosiu: geri ryžiai svarbiausia. Skonio studijoje, parduotuvė, esanti Basanavičiaus 18, Vilniuje, pirkau Diamond suši ryžių, 1 kg kaina 11 Lt, nemažai, tačiau suši skonis fantastiškas. Ryžių ir vandens santykis turėtų būti 1:1,4 ;) 1:1,3 gavosi per mažai vandens, reikėjo dapilti, o 1:1,5 perdaug.

1 pakelio lazanijos lakštų (500 g.), 300 g. Parmezano sūrio (tinka lietuviškas Džiugas);

Bolonese padažui:
1 didesnis svogūnas,1 didelė morka, skiltelė česnako, 300 g. faršo (galima
150 g. kiaulienos ir 150 g. jautienos), 15 g. džiovintų grybų arba 200 g.
pievagrybių, 0.5 stiklinės balto vyno, 0.5 stiklinės vandens, 3 šaukštai
pomidorų pastos, 75 g. sviesto, prieskonių ir druskos;
Bechamel padažui:
50 g. sviesto, 50 g. miltų, 900 ml pieno, malto muskato.

Bolonese padažas gaminamas taip: gilesnėje keptuvėje ar vidutinio didumo
puode svieste pakepinamas svogūnas, sutarkuota per burokinę trintuvę morka,
susmulkintas česnakas. Daržovėms apkepus, sudedamas faršas, susmulkinti
grybai (džiovintus grybus prieš tai reikia gerai išmirkyti vandenyje).
Viskas šiek tiek apkepama. Tada atskirai į
stiklinę įpilama puse stiklinės balto vyno, beveik tiek pat vandens ir
sumaišoma su 3 valgomaisiais šaukštais pomidorų pastos. Gautas skystis
supilamas į puodą su
daržovėmis ir mėsa, viskas pagardinama prieskoniais (baziliku, pipirais,
druska,
raudonąja paprika ir kt.) ir leidžiama nugaruoti vandens
pertekliui (t.y. neuždengiant puodo), viskas kepama apie 30-45 minutes.
Padažas turi būti tirštas.

Bechamel padažas gaminamas taip : Ištirpinamas sviestas, jame apkepinami
miltai, tada palaipsniui, nuolat maišant pilamas pienas. Padažas
pagardinamas muskatu ir nuolat maišant užvirinamas. Keletą minučių
pavirinamas. Padažas turi būti truputį skystesnis už kondensuotą pieną.

Lazanijos lakštai paverdami apie 2 minutes vandenyje, ištraukti dedami po
vieną (kad nesuliptų) ant drėgno rankšluosčio ar ant lėkščių. (Virti lakštų nereikia!) Aliejumi ar sviestu ištepamas kepimo indas, prieš tai įsitikinus, kad tilps
lazanijos lakštai.
Dedami lazanijos lakštai, kurie ištepami pirma Bechamel, o po to Bolonese
padažu, pabarstoma tarkuotu sūriu. Taip sutepami 4 sluoksniai, sudedant po 5
lazanijos lakštus. Ant viršutinio lakšto storu sluoksniu tepamas
Bechamel padažas ir gausiai apibarstomas sūriu, bei uždedama po mažą
gabalėlį sviesto, kad sūris nesudžiūtų. Indas dedamas į 250 laipsnių C
įkaitintą

viskas dedama į orkaitę ir kepama apie 20 minučių, po to dar paliekama 10
minučių pastovėti, kad į lakštus geriau įsigertų padažai. Būtinai išlaukite bent 10 min. jei sugebėsite daugiau, dar geriau.

Skanaus!

P.S.: Kitą kartą siūlau pasigaminti ir suši. Suši receptas >>>
Daugiau mano receptų >>>

5 cm ilgio imbiero šaknies, 1 litro vandens, 4 šaukštelių žaliosios arbatos, medaus, citrinų sulčių.

Imbierą nulupti ir supjaustyti plonomis juostelėmis. Vandenį su imbieru užvirinti ir juo užplikyti žaliąją arbatą. Palikti kelias minutes pritraukti. Nukošti ir pasaldinti medumi. Atšaldžius įpilti citrinų sulčių. Skanaus!

http://www.sraige.projektas.lt/receptai_gurmanams.htm

2 kg vyšnių be kauliukų
800 g cukraus
2 l degtinės arba 1,5 l samanės arba 1 l spirito

Vyšnias sudėti i trilitrinį "sloiką" ir užpilus cukrumi kelioms dienoms palikti saulėje uždengus sviestiniu popieriumi. Karts nuo karto stiklainį pakratyti. Po kelių dienų užpilti degtine, spiritu ar samane, kad vyšnios butų apdengtos bent pusė centimetro. Taip dar palaikyti saulėje kelias dienas.

Skanaus ;)