Jean Echenoz (1947) Prancūzijoje yra laikomas vienas iš geriausių jo kartos romanistų. Parašė 12 romanų. Naujausi jo kūriniai „Išeinu“, „Pianistas“ ir „ Aukštos blondinės“ (pastarąjį galvoju perskaityti kai rasiu bibliotekoje).

Kūrinyje „Išeinu“ pagrindinis veikėjas yra sunkiai dirbantis meno galerijos savininkas Feliksas, aukoja sveikatą vardan savo verslo. Beiškant naujų eksponatų savo galėrijai jis išsiruošia ieškoti sudužusio laivo Šiaurės poliuje ir jam pasiseka , bet atsigabenus eksponatus į galėriją juos pavogia dar nespėjus jų apdrausti.

Romano „Pianistas“ herojus pasaulio pripažintas pianistas, pavargęs ir išsekintas nuolatinių koncertų ir sunkios muzikanto rutinos. Gana įdomus siužetas: Makso gyvenimas žemėje ir po mirties kai jį žiauriai nužudo gatvėje. Po mirties jis atsiduria „Centre“, ten sprendžiamas jo likimas kur jis bus nusiųstas, ar į parką ar atgal į miestą.

Abejuose romanuose herojai yra vidutinio amžiaus vyrai atsidavę savo darbui. Feliksas negali gyventii vienas be moterų,tik išsiskįręs ieško naujų pažinčių, priešingai negu Maksas kuris tik svajoja, apie savo vienintelę, kurios net nepažįsta , ir apie gyvenimą pilną pramogų, bet lieka ištikimas fortepijonui.

Nuotaikingas romanas apie viengungiška gyvenimą. Apie vyra kuris dar vis elgesi vaikiškai ir neatsakingai, sukurdamas komiškas situacijas. Šią knygą pasirinkau vien dėl antraštės “Skaitydami šią knygą nesulaikysite juoko“.

Simonas iš Kelno, 29 metų amžiaus viengungis. Fotelis, pabai, alus ir cigarėtės. Jis nekenčia savo darbo ir išvis yra viskuo nepatenkitas, nes niekaip negali surasti savo svajonių moters.

Geriausi jo draugai: kazanova Filas, kurio negali pakęsti dėl jo pergalių su moterimis ir už tai, kad visada tenka mokėti už jo alų , geroji draugė, patarėja Paula, padėta Simonui kurti planus kaip nukabinti kokia gražuolę ir storulis Flikas kuris lūžta po keturių alaus, ar kas negro pasidaro su jo skrandžiu, bet nors šalia jo Simonas jaučiasi ne taip šūdinai. Simono buto tvarkytoja Lala kelia juoka nesiorentavimu pasaulyje ir savo akcentu („Ar aš vėl tavo kambarys padaryti šūdas?“) .

Jis užsirašo i sporto klubą, kad priaugtų masės ir suviltim, kad pavyks sutikti savo vienintelę. Bet po kelių savaitčių lankymosi sporto klube supranta kodėl ten nesilanko moterys, nes per savo nerūpestingumą sudarė sutarti su „pedalų“ sporto klubu.

Simonas įsimyli Marsiją P. Garsiją, pieną plakančią moterį iš kitoje gatvės pusėje esančios kavinės, bet bijo prie jos prieiti, stebi ją iš šalies ir mintyse kuria vaizdus kokia ji bus tobula jo žmona. Jis mano, kad nėra jos vertas, nors ištikrųjų...

"Naujųjų medijų kalba" - kodėl ji, kodėl dabar, kodėl lietuviškai?

Trumpai apžvelgiant projekto esmę, ko gero, pirmiausia reikėtų nusakyti tam tikrą situacijos problematiką. Šiuo atveju problema yra dvilypė. Visų pirma, Lietuvoje jaučiamas naujausios kritinės literatūros apie naująsias medijas trūkumas. Didžioji naujausios šviečiamosios ir metodinės literatūros dalis yra užsienio kalba, todėl atsiranda sunkumų dėl jos integravimo į edukacines programas bei idėjų sklaidos plačiojoje visuomenėje. Internetinis žurnalas www.balsas.cc šiandien yra kone vienintelis skaitmeninis "Prometėjas" Lietuvoje.

Kita problemos pusė - tai naujųjų medijų kritinio diskurso formavimas, kurio strategijas galima apčiuopti dažniausiai tik marginalinėse kultūrinės raiškos sferose. Imantis bendros medijų istorinės apžvalgos atsiranda netikslumų ne vien dėl kultūriškai įteisinto teorinio modelio nebuvimo, bet ir dėl termninijos, sąvokų neapibrėžtumų.

Tam, kad Lietuvos kultūros kritikai, dėstytojai, medijų aktyvistai, menininkai ir studentai galėtų adekvačiai vertinti bei kalbėti apie aktualius naujųjų medijų kultūros reiškinius, reikalinga terminologija, kuri padėtų plėtoti kritinį naujųjų medijų diskursą. Tai būtina norint turėti autentišką balsą ir kritišką nuomonę, o ne tenkintis pasyviu, informaciniais greitkeliais atplūstančių idėjų replikavimu. „Naujųjų medijų kalba" atitinka vadovėlio, gido, pažintinio leidinio formatą. Be to, knygoje bus pateikiamas ir specifinių terminų bei sąvokų žodynėlis, kuris bus sudarytas išvertus knygos tekstą.

Lietuvos kontekste tai bus pirmoji knyga, kritiškai nagrinėjanti naująsias medijas ir pateikianti istorinę medijų raidos analizę. Knyga pirmiausia bus aktuali akademiniam šalies sluoksniui (studentams, dėstytojams), menininkams, naujųjų medijų aktyvistams, kultūros istorikams ir kritikams. Ji galės būti įtraukiama į universitetines mokymo programas, tapti pažintine priemone humanitarams ir visiems, kam įdomu susipažinti su naujosiomis medijomis ir apčiuopti istorines šiuolaikinės technokultūros gaires.

Projekto iniciatoriai ketina pasikviesti L.Manovichių į Lietuvą paskaitų ciklui ir seminarams, kritinėms diskusijoms ir naujausių medijų meno tendencijų aptarimui.

Tokios štai gairės. O kol kas - prie darbų.

    Sėdėjau vakar (gal tiksliau šiandien) anksti ryte ir nusprendžiau, kad esu nekompetetingas e.komercijos srityje. Taigi, sudariau šiokį tokį nekompetencijos šalinimo sąrašiuką, kuris turėtų pataisyti esamą situaciją:

Connected Marketing: The Viral, Buzz and Word of Mouth
The New Rules of Marketing and PR: How to Use News Releases, Blogs, Podcasting, Viral Marketing and Online Media to Reach Buyers Directly
Killer Web Content: Make the Sale, Deliver the Service, Build the Brand

Svarbios sritys: Internetinė rinkodara, Web projektų valdymas, Web 2.0 ir t.t. Jeigu žinote gerų knygų šiose srityse nepagailėkite ir pasidalinkite jų pavadinimais. Kaip sakė Leninas: "Mokykis, mokykis ir dar kartą mokykis!"

Savaitgalį prisimaklinėjau po balas ir sniegus iki valios. Visą šeštadienį padėjau tėvams tvarkytis sodyboje, o ten visur toks malonus molžemis, kuris puikiai tęžta nuo drėgmės. Prisijuokiau iš katės. Nabagė užsispraudus į kampuką tvarte net nemiauksėjo, kai sesė ją rado. Rašausi sau pliusiuką, nes nors niekada per ne lyg gerai su kate nesutariau, bet pavyko ją prisišnekint lipt žemėn ir pagaliau pamatyti atvežtą maistą. Juokas didis - mama ir namuose ją mėgdavo šert krabų lazdelėm (tai čia niekis - kartais krebetėm palepindavo), bet kai žiūrėjau į katę tupinčią ant malkų krūvos ir lapnojančią krabų lazdeles.. Nu gi čia juokingiau nei į mišką picą užsisakyti ir sėdint prie laužo skanaut. Va, net nuotraukikę nutraukiau:

Kitas smagumas susijęs su katės vardu. Kiek metų ji pas mus gyvena, tiek visa šeima ją užsispyrę kate vadinam, nes mama eilinį sykį savo diktatūrą čia įvedė ir pavadino katę.. Lelija. Tai va ir laksto dabar Lelija po kaimo balas ir kaip jai jaustis prieš visus Bricius, Micius ir kitus vietinius gyvius. Nu tikrai kaip damačka tokia iš didmiesčio :D

Nuo šeštadienio vakaro iki šiandienos pietų dar paviešėjom pas gimines Molėtuos. Labai smagi man ta vieta - beveik priešais Etnokosmologijos centrą. Jį dabar kiniečiai renovuoja - šį rugsėjį atrodo atsidarys žymiai mandresnis. Su papildomu bokštu ir dar tokia lėkšte skraidančia. Sklinda gandai, kad ten restoranas bus. Aiškiai kainos šoktelės kaip reikiant. O gaila... aš dar mielai Žvaigždologų tęsinį ten padaryčiau kada :) Šiaip ar taip, pasidaryti išvyką atnaujinto muziejaus apžiūrėjimui reikės būtinai pasidaryti. Čia galima pažiūrėti kaip ir kas ten atrodys.

Labai smagios šios Velykos buvo, nes seniai nedalyvavau tokioje giminės šventėje su svarbiausiu asmeniu - televizoriumi. Oiii! Kokia stebuklinga apšvieta mane pasiekė per tas kelias dienas! Mačiau ir LNK žvaigždžių duetus, ir gabalą TV3 "švieski man vėl", ir LRT tą patį tik kitu pavadinimu, ir net rusišką kažką tokio pačio, kur veda Galkinas su Pugačiova, o dainuoja net pats Moisejevas! Na ir dar nepamirškime formulės. Molėtai ir formulė man visada neatsiejami dalykai - tik čia aš ją žiūriu, nes tiesiog tai neatsiejama giminės vyrasų gyvenimo dalis :)

Bet norėčiau dar ties tais žvaigždžių duetais apsistoti. Tai nu žinokit senai jaučiau tokį didelį atotrūkį nuo kitų žmonių... Visi pasirodo tuos duetus žiūri, kai kas net balsuoja ir o... kiek čia peno diskusijoms! Štai plačiaekranis sodybos televizorius visus labai storina. Šita pora dainuoja gerai nuo pat pradžių, o va šitie - kaip kada. Yalin, pasirodo, sausį prisisodino gėlių, nes pagalvojo, kad jau vasara Lietuvėlėje. Vėliau paprotinta baisiai nuliūdo ir dabar kasdien terorizuoja sodininkystės prekių parduotuvės personalą, klausinėdama, kada gi galės sodinti tas savo gėlytes. Poto su tėčiu dar nusiritom visų akyse, nes sumaišėm ją su Bernin. Kuo jos skirias, taip ir nesupratau. A.. Vieną rodo per LRT, kitą per LNK. Taigi, prisiklausiau išsamių kiekvieno šių pasidainavimų dalybių gyvenimo analizių, pamąstymų, kurie vertintojai yra objektyvesni ir dabar jaučiuosi be galo išprusus. Gal nebūčiau tiek žinių prisisėmus, bet didi bėda ištiko - kažkur praganiau savo knygą (sesė tik prieš išvažiuojant rado), tad laiką stūmiau skaitydama sesės skaitinį.

Samarkando amuletas vadinasi. Sesė kartu su užsiprenumeruotu Hariu Poteriu gavo. Haris Poteris geras vie dėl to, kad po jo sėkmės, knygos apie burtininkus ir stebuklingus pasaulius pradėtos štampuoti viena po kitos. Čia irgi trilogijos pirma dalis. Apie berniuką, kuris penkerių metų tėvų parduodamas ale magijos ministerijai, gauna mokytoją ir tas jį moko visokių mandrybių. Yra kažkokia burtininkų vyriausybė, kurioje dirbti svajoja kiekvienas jaunas burtininkas. Šiaip nemažai panašumų su Hariu Poteriu. HP namų elfus čia primena velniūkščiai, yra demonų išsunkiančių gyvastį ir šiaip iš apibūdinimo panašių į psichus ir panašiai.

Na nepatiko man šita knyga. Ji nėra nuobodi, bet skaitosi taip lengvai, kad net šleikštu šiek tiek. Ir na, būna paskaitai, ir lieka erdvės apmąstymams visokiems, šiaip kažkuom nuo tų įveiktų puslapių paprotingėji. Skaitydama šią knygą nieko tokio nepajutau. Ji puikiai tinka neįpareigojančiam laiko prastūmimui. Bet tik tiek. Atidaviau sesei ją nepabaigtą ir visai neįdomu kuo baigsis viskas. Bus kada perteklius laisvo laiko - gal pabaigsiu, bet šiaip visai netraukia. Pakalbėjau su tėčiu apie ją truputį ir galvoju, kad gal taip sureagavau, nes šiaip nelabai mėgstu fantastikos. Užteko perskaityti HP, Hobitą + Žiedų valdovą, o visa kita jau skaitau ir žiūriu, kad ir tas, ir tas kažkur matyta, girdėta... Ne tas :)

Bet šiaip užskaitau šias Velykas, kaip gerai atšvęstas. Dabar už visus smagumus poilsio reiks atidirbti ir labai greitai - po savaitės su trupučiu laukia Šveicarija, tad laikas pradėt ir šitu nuotykiu rūpintis. Žo, gana pliurpt, darbai laukia.

Jau spėjau pasidalinti įspūdžiais apie vairavimą Lenkijos keliuose. Na, jūs kaip sau norit, bet jei man kada nors teks važiuoti per Lenkiją mašina, vairą drąsiai perduosiu savo mylimam. Bijau, kad tokiam išbandymui mano nervai kiek per silpni. O juk reikia ne tik lenkti didžiules krovinines fūras, išvažiuoti į priešingą eismo juostą ir smarkiai viršyti greiti, bet kai priešais atvažiuojančio automobilio žibintai atsirems į tavo mašinos priekinį stiklą nepamiršti nerti tarp tų pačių fūrų nepaisant to, kad jos gali nespėt sustabdyti ir tave sutrinti.

Antras pastebėtas dalykas - švara mieste. Na, bent jau mano rudom akim žiūrint, Varšuva tikrai švarus ir puikiai valomas miestas.

Trečias dalykas - reklamos. Aš nekalbu apie didžiuosius ekranus, pastatus, ištisus metus puošiamus kalėdinėmis lempelėmis. Kalbu apie didžiulį kiekį kioskų "kebab", "pizza", "chilli", "sex shop" and so on, kurie visi apkabinėti baisiais, didžiuliais, rėksmingais užrašais, spalvotomis lempomis ir taip toliau. Kažkodėl atrodo, kad jei tuos kioskelius surinktų į vieną vietą, Varšuvoje atsirastų turkiškas kvartalas.

Ketvirtas dalykas - žmonės. Tikrai ne tai, kad šiame mieste gali rasti "H&M" parduotuvę, kurios Lietuvoje nėra, lemia jų gražumą. Apie tai jau irgi aš rašiau, bet norėčiau pabrėžt tą dar sykį. Visada kažkodėl lenkaičių daugumą tapatinau su fyfomis. Nė velnio - varšuvietės elegantiškos, rafinuotos, gražios ir spindi moteriškumu. O vaikinai - na, čia jau geriausiai pasisakyti galėtų mano kolegė Marija. Aš čia korektiškai nutylėsiu savo nuomonę.

Penktas dalykas - sistemos. Na, aš kaip humanitarė nekalbėsiu apie IT. Čia galvoj turiu kultūrines sistemas. Štai kad ir "Knygų institutas", kuris parenka, suranda vertėjus ir į užsienio kalbas verčia geriausias lenkiškas knygas, rūpinasi jų populiarinimu užsienyje. Šitaip nuo pat jų veiklos pradžios per penkerius metus užsieniui pristatyta 600 skirtingų pavadinimų knygų. Arba "Kinematografijos institutas", kuris lėšų gauna ne tik iš valstybės, bet ir iš visų įstaigų, susijusių su kinu. 1,5% nuo pajamų už reklamą kiekviena tokia įstaiga turi sumokėti šiam institutui, kuris ne tik rūpinasi lenkišku kinu, bet ir kino teatrų renovacija ir t.t. Rezultatai akivaizdūs, nes lenkiški kino filmai savoje šalyje topų viršūnėse, o filmas "Katyn" šiemet nominuotas Oskarui. Na, ir dar teatro institutas, kuris dotuojamas valstybės ir čia saugoma absoliučiai visa informacija apie lenkų teatrą ir teatrą Lenkijoje (nebūtinai pačių lenkų, ir užsieniečių) nuo pat 1945 metų. Be to, jei kažkas ateina ir prašo informacijos, ji jam surenkama ir galima sėdėt skaitykloje dirbti. O jei ne, tuomet visą medžiagą galima rasti internete. Na, kur dar susitikimai, diskusijos, festivaliai. Šaunu.

Šeštas dalykas - muziejai. Labiausiai man įsiminė "Sukilimo muziejus". Visiškai interaktyvus, su daugybe salių, nuotraukų, video medžiagos, dviem kino salėm, galimybe mažiems vaikams patiems dalyvauti visur, su tikru lėktuvu ir taip toliau ir taip toliau. O iš esmės šis muziejus kaip mūsų Genocido. Tik n kartų įdomesnis. Tiksliau, jo forma patrauklesnė jaunam žmogui. Be to, smagu, kad yra dienos, kada tiek į nacionalinį, tiek į Sukilimo muziejus, tiek į Karališkuosius rūmus, tiek į kitus galima įeiti nemokamai. Arba bent labai pigiai.

Beje, dar man labai patiko (asmeniniai pomėgiai), kad Lenkijoje susukama dešimt animacinių pilnametražių filmų per metus ir jie turi savus lenkiškus komiksus, remiamus valstybės. Ech...

Tai va. Visa kita pas juos - totalus *****. Toks jausmas, kad kas yra kava lenkai nežino. Aš suvokiu, kad tą, kurią įveža į Lietuvą perpakavę Lenkijoje, galima per klaidą nusipirkus iš karto mesti lauk, bet kad jie savoj šaly normalios negertų.. Penkios dienos, kai kavos šiek tiek panašios į tikrą buvo galima tik sumokėjus 13 zlotų (litų).. Kažkoks košmaras.

Maistas.. Na, čia jau kaip kur. Teko valgyt ir lenkiškuose MC, ir šiaip junk f(š)ūdo restoranėliuose - tas pats kaip ir Lietuvoje, gal tik didesnis pasirinkimas. Kalbant apie šiaip užeigėles - tikriausiai tik lenkai gali atnešti graikiškas salotas sriubos dubenyje ir šiaip - kažkokias keistas. Arba prie espresso kavos neduodi vandens. Toks jausmas, kad lenkai pakankamai daug valgo kepto maisto. Pvz., net sriuba vadinam "Žūrek" yra su keptais svogūnais ir kepta šonine. Nors visai skani. Kiek teko valgyt, tai net skrandis pradėjo pykti nuo taukų kiekio. Be to - jie valgo per mažai daržovių ir vaisių!

Mūsų Lenkų instituto mergina gyrė nacionalinį pyragą "Syrnek" (ar panašiai. Galvojau, kad bus kaip mūsų sūrio tortas su maskarponės sūriu. Nė velnio - kažkoks keistas saldus daiktas. O saldėsiai man iš idėjos šiaip jau visai nepatinka.

Kalbant šiaip apie saldumynus - neradau aš jų ten skanių. Kažkokie visi kaip mūsų saldžios plytelės už 0,79 lt. Ar ten panašiai. Per riebūs, pernelyg negero jausmo burnoj pasilieka. Užtat pas juos yra šokolado "Milka" - Lietuvoj jo labai retai galima rasti.

Alus - tradiciškai "Žyviec". Tikras lenkiškas. Normalaus skonio, bet man lietuviškas visgi skanesnis. Kainos irgi normalios. Bet parduotuvėse. Štai viešbučio bare pirkau du mažiukus buteliukus (0,33) ir sumokėjau 20 zlotų (litų). O grįžus į kambarį supratau, kad juos teks atidarinėti raktais. Dar niekada alaus atidarymas taip nebuvo nuvarginęs.

Žmonės dar.. Viešbutis buvo visai neblogas, nepaisant to, kad priešpaskutinę viešnagės dieną ten pat apsistojo FK "Vėtros" sirgaliai. Žavūs agresyviai treninguoti ir vidutiniškai girti vaikinukai, kažkodėl mėgę draugiškai vieni kitiems daryti masažus. Gerai, kad lietuvių kalba per daug nesišvaistėme. O ir šiaip - per mažai juostelių ant treningų buvo...

O šiaip - labai pasiilgau namų, Lietuvos ir lietuvių kalbos ir ir ir... virtualumo.

Per visas tris dienas šiandien pirmą kartą apėjau viską nuosekliai ir nusipirkau šį tą. Senokai norėjau knygos "Kruvinos paslaptys. Sukrečiantys istorijos momentai: žmogžudystės, išdavystės, beprotybės". Na, okay okay, ne mergiotiška, populistiška ir šiaip.. Tokia ne visai man tinkanti, ar ne? Užtat aš turiu dar dvi knygas iš serijos "Ša! Ša!". Taigi, šita puikiai komponuosis čia šalia anų.

Dar vieną knygą aš ne visai pirkau. Buvau pristatyme Edwardo Lucaso, The Economist žurnalisto, knygos "Naujas šaltasis karas. Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams". Labai daug kalbėjo ir mano Bosas. Taigi, dėl įdomaus kalbėtojų požiūrio, kritiškos nuomonės ir ginčo, GALIMA ar NEgalima taip rašyti, ėmiau ir paprašiau leidyklos "Baltos lankos" duoti man Lucasą. Davė. O kodėl - nesakysiu.  O ką kalbėjo apie knygą, darbo puslapy papasakosiu plačiau. Arba ne.

Na, paskutiniai du pirkiniai - "Taschen" leidyklos organaizeris ir užrašų knyga. Ech. Dievinu dievinu dievinu spalvas ir idėjas. Ačiū "Humanito" knygynui.

Taigi, besivalkiodama aplink ir pačioje Vilniaus knygų mugėje užėjau į 4 salę, kur yra Vaikų scena ir pačios įvairiausios pamokėlės ir užsiėmimai mažiesiems. By default, antrus metus man Vaikų salėje smagiausia, nors kai kur irgi visai įdomių dalykų pasitaiko. Reikėtų suaugti man kaip nors jau... ar ne? :)

Kadangi pati esu grafikė ir dar vizualikė, man labai svarbios iliustracijos, paveikslai ir t.t. Net stovėdama LITEXPO kavinės kilometro eilėje žiūriu į "Pagautas žuvis" (šilkografija) ir grožiuosi. Taigi, šį bei tą atradau ir savo pamėgtoje Vaikų salėje.

Tai Italų kultūros instituto ir kultūros asociacijos iš Venecijos "Teatrio" pristatyta paroda "Geltonos istorijos" ir "Knygų projektai". Kažkas nuostabiai gražaus. Plius, iš visų pasaulio šalių. Pasižiūrėkit truputį patys (tiek, kiek man pavyko, nes fotoaparatas ant mirimo ribos abiem kojom buvo):

Beje, šeštadienis mugėje - nekasdienių pasimatymų diena. Praktiškai visus autografus galit smagiai susirinkti ir pasikalbėti su kūrėjais. Mugė veikia nuo dešimtos iki pusės septynių.

Turėčiau pasakyti, kad ketvirtadienis - ne tokia jau ir įdomi diena. Na, visi kolegos žurnalistai labai laukė Johno Irvingo konferencijos. Aš ten nėjau, nes ranką šiam rašytojui spaudžiau kiek anksčiau, vakar ryte. Taigi, ramiai sau vaikštinėjau ir žiūrėjau, kas kur vyksta.

Valdžios vyrai ir moteris spėjo atidaryti abi parodas. Draugiškai kirpo mėlyną juostelę ir kalbėjo gražius žodžius susirinkusiems. Juokingiausia buvo tada, kai valdžios moteris stojo prie mikrofono sakydama sveikinimo kalbą, o mokytojai už mano nugaros piktinosi kas antru jos žodžiu. Na, patys žinot, kodėl. Padėtis, sąlygos, atlyginimai. Truputį nerimo ir studentai, mokiniai. Gi jiems čia aktualu labai, kaip bus su mokesčiais už studijas.

Reikėtų pasidžiaugti, kad savo programas pristato daugiau nei dvidešimt užsienio aukštųjų mokyklų ir universitetų. Aš pati šeštadienį keliausiu pasiklausyti, ką žmonės kalba apie studijas JAV. Labai norėčiau studijuoti čia, tačiau anot Evil, viskas sudėtingiau, nei atrodo iš pradžių. Ką gi, pasižiūrėsim. Dabartinis mano tikslas - susirankioti kuo daugiau įdomios medžiagos ir, aišku, užrašų knygelių. Dievinu. Turiu maniją užrašų knygelėms.

Pati knygų mugė, bent jau pirmoji jos diena, nuobodoka. Tiesa, atradau "Alma littera" projekto "Grand Comics" stendą, kuriame visos trys "Warcraft" dalys ir pirmoji "Drakonų kovų" dalis. Aišku, yra ir kitų komiksų dar, tačiau nusivyliau sužinojusi, kad niekas nežino, ar bus išleista dar viena "Sin City" dalis. Bet kuriuo atveju, leidinukas nuotraukoje - nemokamas.

Kaip ir kasmet, buvo apdovanoti Knygos meno laureatai. Na, tai toks apdovanojimas, skiriamas už pačias gražiausias praėjusiais metais išleistas knygas. Kaip ir pernai, daugiausiai apdovanojimų gavo spaustuvė "Sapnų sala". O pirmąją premiją skyrė dailininkui Eugenijui Varkutevičiui už tai, kad jis nuostabiai gražiai apipavidalino Jono Meko knygą "Žodžiai ir raidės".

Radau "Kultūra gyvai" dislokacijos vietą. Gražūs dideli molbertai, kuriuose daug kas rašo haiku. Haiku čia parašė ir Gediminas Kirkilas. Gražus gi žingsnis, sakyčiau. Kai rasiu, ką parašė, būtinai pranešiu. Čia, beje, galite užsirašyti ir dalyvauti ambasadorių programoje, ką daro ir Ežiukas Vilniuje. Stenduose dirba labai mieli žmogučiai, pasiruošę padėti ir papasakoti apie savo projektus labai daug.

Dar sutikau Mantą iš Pravdos. Pasirodo, jis čia užsiima "Haiku brailio raštu" projektu. Ateikit, parašykit savo haiku ir išspausdinkite jį specialia mašina. Argi ne miela?

Tačiau iš tiesų, pirmoji mugės diena, lyginant su praėjusių metų muge, man kiek nuobodi. Na, išgirdau, kaip apsimetęs arkliu Dominyku dainuoja G. Storpirštis dainuoja Rugiagėlei - N. Varnelytei. Gražiai ir linksmai kažkaip atrodo: "Aš arklys, aš mėgstu humorą". Beje, vaikų salėje nuolat vyksta gražūs pristatymai ir priSIstatymai, o patys mažiausi čia gali pažaisti spręsdami galvosūkius.

Nusižiūrėjau jau ir kelias knygas. Tiesa, prisiminusi praėjusių metų patirtį, suprantu, kad didžiausios nuolaidos bus sekmadienį, kada leidyklos daug ko nenorės vežtis atgal. O didžiausios spūstys bus rytoj popiet ir šeštadienį. Ech...

Beje, šiandien vakare, šeštą, Johnas Irvingas dalins autografus ir bendraus su skaitytojais. So, c'mon, nes tokia proga bus viena vienintelė. Beje, knygas galima jo nusipirkti čia pat ir originalo kalba.

Na, jeigu vyks dar kas nors įdomaus ar netikėto, pranešiu būtinai. O kol kas - baigiu valgyti šokoladą, gerti kavą spaudos centre ir keliauju atgal į salę pasižvalgyti - o gal netyčia rasiu dar ką nors, kas sužavės? ;)

Truputėlis informacijos:

Oficialus mugės atidarymas - vasario 21 d. 10 val. LITEXPO konferencijų salėje 5.1. (5 paviljonas, II aukštas).

Mugės dienos:

• vasario 21 d., ketvirtadienis, 10-19 val. – SPECIALISTŲ DIENA. Šią dieną taip pat vyks nemažai renginių moksleiviams, todėl nuo 12 iki 19 val. I-VII klasių mokinių grupėms, kurias lydi mokytojai, įėjimas nemokamas;
• vasario 22 d., penktadienis, 10-21 val. – ILGASIS PENKTADIENIS; knygų mugė tęsia tradiciją ir vėl skelbia Ilgąjį penktadienį, skirtą tiems knygų mylėtojams, kuriems pritrūksta laiko;
• vasario 23 d., šeštadienis, 10-19 val. – NEKASDIENIAI PASIMATYMAI; tai pagrindinė susitikimų su Lietuvos ir užsienio rašytojais diena;
• vasario 24 d., sekmadienis, 10-19 val. – ŠEIMOS DIENA.

Moksleiviams ir studentams bilietas kainuoja 10 arba 6 litus. Į visas keturias dienas vyksiančias parodas - 25 lt.

Vakar rytą spėjau pakalbinti Johną Irvingą. Smagus  vyrukas. O jūs jį pamatyti galite šiandien šeštą vakaro. Beje, knygų mugėje sutiksite ir daugiau kitų žymių rašytojų. Pavyzdžiui, Perą Pettersoną iš Norvegijos.

O daugiau renginių, kuriuos būtų verta pamatyti, rasite čia arba www.litexpo.lt

Gavau šiandien iš "Nieko rimto" leidyklos naują knygelę, kuri vadinasi "Georgas ir Glorija. Pasakojimas apie meilę". Ir žinot, galiu pasakyt tik tiek, kad aš pakęst negaliu, kai vaikiškos ir paprastutės knygos yra taip teisingos. Skaitai ir supranti, kad būtent tai jauti, būtent taip klysti.

Kai Arkadijus Vinokuras savo knygoje "Eroto glėbyje" apie meilę rašo "aukštom" materijom ir bando subtiliai parinkti tarptautinius žodžius (nors žodis "giliai" jo knygoje tampa žodžiu "gyliai"), šitas paprastas vertimas iš norvegų kalbos tiesiog ima ir pasibeldžia į širdį. Galit ir patys palyginti.

"Aš tikiu... meile, tik kas šiame žodyje glūdi? Jis tiek prikimštas viena kitai prieštaraujančių sąvokų, o norinčiųjų siekis užpatentuoti, pasisavinti tų sąvokų aiškinimą apraizgęs žemės rutulį, kuris beatodairiškai skrieja visų prieš visus civilizacijų karan..." (A. Vinokuras "Eroto glėbyje", p. 50).

Va toks tas mano įsimylėjęs įrašas. O "Nieko rimto" knygelę prisidėsiu prie savo mažytės krūvelės mėgstamų ir mylimų. Jei aptiksit, patys pavartykit. Suprasit, apie ką aš.

Nick Davies

A must-read for anyone worried about journalism - which, on this analysis, should be everyone. - Ian Hislop

From the publisher: 'Finally I was forced to admit that I work in a corrupted profession.' When award-winning journalist Nick Davies decided to break Fleet Street's unwritten rule by investigating his own colleagues, he found that the business of reporting the truth had been slowly subverted by the mass production of ignorance.

Working with a network of off-the-record sources, Davies uncovered the story of the prestigious Sunday newspaper which allowed the CIA and MI6 to plant fiction in its columns; the newsroom which routinely rejects stories about black people; the respected paper that hired a professional fraudster to set up a front company to entrap senior political figures; the newspapers which support law and order while paying cash bribes to bent detectives. Davies names names and exposes the national stories which turn out to be pseudo events manufactured by the PR industry, and the global news stories which prove to be fiction generated by a new machinery of international propaganda. He shows the impact of this on a world where consumers believe a mass of stories which, in truth, are as false as the idea that the Earth is flat - from the millennium bug to the WMD in Iraq - tainting government policy, perverting popular belief. He presents a new model for understanding news. With the help of researchers from Cardiff University, who ran a ground-breaking analysis of our daily news, Davies found most reporters, most of the time, are not allowed to dig up stories or check their facts - a profession corrupted at the core.

Chatto | hardback |ISBN: 9780701181451

Apie pakaitalų paieškas. Knygos skyrelis paremtas pavyzdžiais. Tarkime, mokomės užsienio kalbos žodžius. Juk būna, kai kas nors primena žodžio pradžią, arba bendrą skambesį, atsimenam ir žodį? Vadinasi, jei pavyktų atgaminti skambesį, o gal tiesiog prisiminti kažkokią užuominą į žodžio skambesį, bus įmanoma atgaminti ir patį žodį. Pavyzdžiui: anglų kalboje "klientas" (customer) gali būti surišamas su lietuvišku žodžiu "kastume", kurį prisiminus bus kur kas lengviau atgaminti ir "customer" tarimą. Kaip atsiminti "kastume"? Tam tinka jau aptartos technikos. Ypač vizualizacija, surišta su klientu ir kasimu. Galime įsivaizduoti, kad ateina juokdarys klientas, atsineša kastuvą ir klausia: kas būtų, jei iškastume grindyse duobę?
Kitas metodas -- kombinavimas. Žodis kibernetika gali būti atsimintas kaip kibiras ir etika. Vizualizacija -- pavyzdžiui, mokyklos etikos mokytoja, einanti ant galvos užsidėjusi kibirą vietoje skrybėlės. Na, o N raidę teks atsiminti.
Toliau. Sudėtingus jungtinius žodžius arba žodžių junginius galima gauti apjungus keletą kitų žodžių, turinčių panašius garsus, į rišlų sakinį. Pavyzdžiui nykštukinė marmozetė. Nykštukas kiša marmeladą į rozetę. Prisiminus, kaip sudarytas sakinys ir kokios jo dalys sudaro bandomo prisiminti pavadinimo esmę -- atgaminti nebus sunku. O vaizdas, kai nykštukas murmėdamas stenėdamas stengiasi marmeladu užkišti rozetės skyles, tikrai nekasdieniškas -- vadinas, kartu ir gerai įsimenamas.
Naudojant šias technikas, galima sugalvoti įvairiausių užduočių ir žaidimų (pavyzdžiui, vienas žmogus sugalvoja žodį, kitas bando jam parinkti tinkamą pakaitalą, arba vienas duoda užuominas į žinomų terminų ar žodžių pakaitalus, o kitas bando atspėti, ką užkodavo pirmasis). Tai naudinga lavinant pakaitalų paieškos ir atstatymo atgal įgūdžius.

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 20 diena.

Tarkime, kad yra daug spalvotų kanceliarinių sąvaržėlių. Jei jas sukabinsime į grandinėlę, tuomet, radę vieną sąvaržėlę, rasime ir kitas -- nes kiekviena kita iš jų bus "prikabinta", t.y. sujungta su prieš tai buvusia. O jei taip sujungti sąrašo punktus? Vienintelis reikalingas dalykas -- tinkama jungtis.

Sujungimas ir prijungimas. Turime pirkinių sąrašą: obuoliai, kiaušiniai, muilas, cukrus, kava, ledai, popieriniai puodeliai, pyragas, duona, žuvis. Ir visa tai jungia istorija: keliauji per kaimą, pamatai obelį. Bet ten -- ne paprasti obuoliai, o spalvoti, šviečiantys visomis vaivorykštės spalvomis. O dar staiga išgirsti juos dainuojant! Pažvelgęs žemyn, pamatai didžiulius kiaušinius, kaip futbolo kamuoliai. Pasilenki ir palieti juos. Tai padarius, kiaušiniai pradeda judėti, sukdamiesi aplink ir šokinėdami aukštyn ir žemyn. Jiems šokinėjant, pamatai, kad viskas vyksta ant didžiulio muilo gabalo. Jo forma -- tarsi valties. Pradedi juoktis, nes pagalvoji, kad visa tai labai keista ir linksma. Valčiai nuplaukus, atsiveria ežero iš balto cukraus vaizdas. Visiškas absurdas. O šalia išgirsti burbuliuojančio upelio garsą. Upelio spalva -- tarsi kavos. Bet ar tai kava? Pasilenki ir įkiši pirštą į upelį. Kai palieti, užuodi gardų kavos kvapą, ir pasijunti išalkęs. Taigi išsitiesi, ir nuo medžio nusiskini didelį, apvalų ledų kamuoliuką. Jie kabo ant medžių tarsi vaisiai. Kiekvieną kamuoliuką įdedi į didžiulį popierinį puodelį priešais save. Tuomet, norėdamas patikrinti savo taiklumą, atsitrauki keletą žingsnių atgal, imi nuo žemės pyrago gabalus ir mėtai juos į puodelį. Taiklu. Todėl jau po kelių metimų laimi nuostabų, didelį meškiuką, pagamintą iš duonos. O dar po keleto taiklių pataikymų -- ir didįjį prizą -- gigantišką žuvį, kurią galima nufotografuoti, įsirėminti ir visiems parodyti kaip taiklumo įrodymą.
Keistoka istorija, tiesa? Tačiau perskaičius tampa aišku, kad istorija gan nesunkiai įsimenama. Paryškintieji žodžiai nėra žodžiai iš sąrašo. Jie -- pagalbiniai žodeliai, padedantys įsiminti tiek pasakojimą, tiek jame figūruojančius pirkinių sąrašo žodžius. Panašiai kaip ir su sąvaržėlėmis -- atradus vieną žodį ir nepamiršus jungties, atrandamas ir kitas žodis. Jungčių pavyzdžiai gali būti tokie:

• obuoliai-kiaušiniai. Vaizdas, kaip obuoliai krenta nuo medžio ir su didžiuliu triukšmu krenta ant kiaušinių eilės;
• kiaušiniai-muilas. Kiaušiniai mėtomi link muilo gabalėlių. Muilas žymi taikinį;
• muilas-cukrus. Mažas berniukas prausiasi su muilo gabaliuku vonioje, ir staiga pamato didžiulį cukrinį monstrą;
• cukrus-kava. Cukrinis monstras šuoliuoja per rudą kavos upę.

Jungtims sudaryti siūlomos įvairios priemonės, stimuliuojančios abiejų smegenų pusrutulių veiklą įsiminimo metu. Jas panaudojus vaizduotėje, sukuriamas stiprus dviejų objektų tarpusavio ryšys:

• Penki pojūčiai: rega, klausa, lytėjimas, uoslė ir skonis. Pasakojime paminėta keturi iš jų (rega, klausa, lytėjimas, uoslė).
• Judesys -- savo ar kito objekto judesio įsivaizdavimas.
• Ryšys, sukeliantis asociaciją.
• Seksualinis ryšys.
• Humoras (pasakojime taip pat panaudotas).
• Vaizduotė.
• Skaičiai.
• Simbolistika -- daiktų susiejimas su įvairiais simboliais.
• Spalvos. Ryškūs vaizdai geriau įsimenami.
• Eiliškumas ir tvarka. Pavyzdžiui, rikiavimas pagal dydį.
• Teigiami , pozityvūs vaizdai.
• Įspūdžio sustiprinimas (hiperbolizavimas) -- daiktų padidinimas, sureikšminimas.
• Absurdas.
• Pakeitimas. Naudojama vienus dalykus keičiant kitais, kurie primintų apie ryšį.

Pratimas: sugalvoti daiktų sąrašą ir jam pritaikyti apjungiantį pasakojimą.

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 19 diena.

Raidės. Su kiekviena raide galima susieti paveikslėlį. Angliškoje abėcėlėje įvairūs atminties gerinimo specialistai rekomenduoja skirtingas taktikas -- viena, tai paveikslėlio objekto pavadinimas turi prasidėti ta pačia raide (pvz. E - Elephant, nors raidės tarimas [i:]), kiti -- kad tuo pačiu garsu, kaip tariama atskira raidė (L - Elephant, raidės tarimas [el]). Lietuvių kalboje viskas paprasčiau. Pabandysiu sudaryti pavyzdinį abėcėlės/vaizdinių žodynėlį:

• A - Antis, Akis
• Ą - Ąžuolas, Ąsotis
• B - Bitė, Bulius
• C - Citrina, Cirkas
• Č - Česnakas, Čerpė
• D - Dantis, Durys
• E - Erkė, Eglė
• Ę -gaila, nėra lietuviškų žodžių, prasidedančių raide Ę
• Ė -Ėriukas, Ėdžios
• F - Fabrikas, Faršas
• G - Gandras, Girnos
• H - Herbas, Horizontas
• I - Iltis, Inkilas
• Į - Įmautė, Įlanka
• Y - Yla
• J - Juosta, Jūra
• K - Kirvis, Kaulas
• L - Lėkštė, Laidas
• M - Monitorius, Makaronas
• N - Nagas, Naras
• O - Ožys, Ordinas
• P - Peilis, Parkas
• R - Raktas, Rūkas
• S - Stalčius, Saulė
• Š - Šienas, Šluota
• T - Tortas, Trąša
• U - Uola, Ugnis
• Ų - gaila, nėra lietuviškų žodžių, prasidedančių raide Ų
• Ū - Ūsas, Ūdra
• V - Vanduo, Voras
• Z - Zuikis, Zombis
• Ž - Žirgas, Žarija

Principas -- pagal praeitą skyrelį sudarius akronimą, galima jį įsiminti ne tik kaip žodį, bet ir vaizdus, perkodavus pagal šią abėcėlę. Dar daugiau -- galima sukurti pasakojimą, kuriame dalyvauja raides koduojantys objektai. Taip išnaudojama įvairios atminties galimybės. Pavyzdžiui, užkoduojant santrumpą KOBRAS (Kriaušės, Obuoliai Bananai, Riešutai, Apelsinai, Serbentai) ir naudojant pirmuosius abėcėlės žodžius, sukuriamas pasakojimas: Kirvį tempėsi ožys, o bitė tik raktus anties stalčiui atidaryti. "Baltos eilės", bet nesunkiai įsivaizduojamos ir įsimenamos :-)
Pratimai -- susidaryti savo "simbolių žodyną". Jį įsiminti. Pravartu kelis kartus nupiešti visus savo žodyno paveikslėlius, taip stengiantis sudaryti atmintyje asociacijas. Žodis turi būti kuo lengviau prisimenamas. Dažnai tinka tas, kuris pats pirmasis "ateina į galvą".

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 18 diena.

Atgal prie pagrindų. Sąrašui galima pritaikyti lengvai atsimenamą sakinį, kuriame žodžių pirmosios raidės sutaps su norimų atsimintų žodžių pirmosiomis raidėmis. Pavyzdžiui, jei planetų pavadinimai yra Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, tuomet sakinys gali skambėti taip: mažas vaikas žvaigždes matė, jis svajojo užmigti naktį. Ar pan. Svarbu -- lengviau įsimenamas, nors ir nebūtinai rimuotas sakinys. Angliškas pirkinių sąrašo pavyzdys: Peanuts, Almonds, Bread, Chocolate, Milk, Cake, Fudge, Apples, Pie. Atitikmuo -- Phil and Brad chose more candy for a party. Ir t.t. Pagal knygą, angliškai šie dariniai vadinami acrostics. Lietuviškas vertimas -- akrosticha -- man žinomas (Martynas Mažvydas jį naudojo savo garsiojoje knygoje), nors šiame kontekste turi kiek kitokią prasmę.
Akronimai (acronyms, santrumpos). Matyt kiekvienas žinom, ką reiškia LRV (tikrai ne lerva be balsių), LRS, ŪM, NASA, buvęs LŽŪB, VU, VGTU, LRT ir pan. sutrumpinimai. Analogiškai praktiškai bet kokių žodžių sąrašui galima pritaikyti nesunkiai įsimenamą santrumpą, sudarytą iš pirmųjų žodžių raidžių, arba net imant kelias pirmąsias raides -- žiūrint, kaip patogiau ištarti ir įsiminti. Amerikos didžiausi ežerai: Huron, Ontario, Michigan, Erie, Superior. Akronimas -- HOMES. Lietuviškas pavyzdys -- didžiausi Lietuvos miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė) -- ViKa KlaŠ PAlMa :-) Būdamas mažas pyplys, man atrodo tuos miestus būtent taip ir įsiminiau.
Surimuoti žodžius ir sukurti eilėraštuką -- dar vienas būdas juos įsiminti. Eiliuotės padeda "atsiminti" panašiai skambantį žodžius. Angliškas pavyzdys: Pick up the trash and do the dishes. Get the laundry and feed the fishes. Jis "užkoduoja" darbų sąrašą: išnešti šiukšles, sutvarkyti virtuvę, išnešti į skalbyklą skalbinius, nupirkti žuvelėms maisto.
Pratimai: tiesiog kurti ir atsiminti.

Tiek. Easy :-)

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 17 diena.

Pasakojimo/istorijos atsiminimas. Esminės trys technikos, aprašytos knygos skyrelyje: peržiūros, "trigeriniai" žodžiai ir žodžių žemėlapiai (word maps), panašūs į "minčių žemėlapius". Jie -- koncepcinių žemėlapių porūšis.Peržiūros, pakartojimas: pirmą kartą skaitant informaciją, vertinga pasižymėti esminius svarbiausius dalykus -- sakinius, žodžius, vietas. Tuomet, skaitant medžiagą kitus kartus, labiausiai reikia stengtis atkreipti dėmesį į pažymėtas vietas, visa kita "skanuojant" ir tik peržvelgiant, ar kažkas nebuvo praleista skaitant pirmąjį kartą.
Žodžius-"trigerius" verta pabraukti tekste kuo anksčiau. Tai turi būti žodis ar trumpas žodžių junginys, kurį prisiminus, kartu pavyks prisiminti ir kitus susijusius žodžius ir konteksto esmę. Teksto pastraipoje turėtų būti vienas-du trigeriniai žodžiai. Po kurio laiko, perskaičius medžiagą ir įsiminus "trigerinius" žodžius, reikia pasitikrinti, ar pagal juos pakankamai gerai įsimenamas ir su jais susijęs turinys. Atsimenant sąrašą "trigerinių" žodžių, galima atsiminti ir pilną informacijos turinį.
Iš to išplaukia ir "trigerinių" žodžių žemėlapių kūrimas. Tikslas -- vienas žodis sužadina prisiminimus apie kitus žodžius. Čia -- keletas paveikslėlių, kuriais knygoje vaizduojamas naujų farmacijos gaminių pristatymo raktinių žodžių žemėlapis (kažin, ar gerai šiuos žodžius vadinti "raktiniais" žodžiais. Raktinis žodis -- taip, jis esminis. Tačiau jo paskirtis nėra sužadinti prisiminimus apie kitus žodžius. Gal "trigerinius" žodžius būtų geriau vadinti "asociacijas keliančiais" žodžiais, tik kad labai jau ilgas pavadinimas).

Pirmajame žemėlapyje pavaizduoti tik "trigeriniai" žodžiai. Antrasis -- tai pirmasis, praturtintas asociatyviais paveikslėliais. Taip siekiama, kad įsiminimas vyktų ir vizualiniame kontekste.

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 16 diena.

Pasakojimo sukūrimas. Norint atsiminti sąrašą tam tikrų informacijos darinių, galima juos "įvynioti" į pasakojimo "apvalkalą" kaip pagrindinius faktus. O pasakojimą nebus sunku atsiminti. Ypač jei jis atitiks atminties schemas ir scenarijus. Arba -- atvirkščiai, bus labai netikėtas. Kuriant pasakojimus, taip pat stimuliuojama vaizdinė atmintis, kas padeda tvirčiau pernešti informaciją į ilgalaikę atmintį. Pašalinis teigiamas poveikis: bandant atgaminti pasakojimą, tam tikri žodžiai-"trigeriai" pagelbės prisiminti susijusius žodžius. Pavyzdžiui, jei pasakojime bus kalbama apie puodą ir pietus, tai automatiškai padės prisiminti, jog į puodą kažką reikia ir įdėti. Treniruotė: sukūrus pasakojimą, po kelių minučių pasitikrinti, ar jis gerai įsimintas. Pradėti galima nuo 7-12 faktų, o vėliau skaičių didinti. Kad ir iki 25 ar daugiau faktų. Knygoje pateikiama keletas pavyzdžių, kaip kurti pasakojimus. Vienas jų -- apie pirkinių sąrašą. Dalyvaujantys pirkiniai: laikrodis, apranga, džinsai, dažai, užrašų lapeliai, plaktukas, tapetai, ledai, sąvaržėlės, vokai. Pasakojimas: Pabudau suskambus žadintuvui, išlipau iš lovos ir greitai apsirengiau. Įšokau į džinsus. Kai išėjau pro duris, pastebėjau, kad reikia perdažyti namą. Grįžęs šį dalyką užrašiau ant lapelio ir prikaliau prie tapetų. Tuomet pavargęs pasiėmiau porciją ledų, o juos suvalgęs pastebėjau kaušelio viduje sąvaržėlę. Ją įdėjau į savo voke saugomą sąvaržėlių kolekciją. Paprasta, tiesa? Tikėtina, kad pasakojimą atsiminti bus nesunku ir rytoj.
Kitas pasakojimas -- orientuotas į asociacijas. Jas galima naudoti kaip "trigerius", primenančius sunkiai įsimenamus žodžius. Pavyzdžiui, jei reikia įsiminti miestų sąrašą, galima vietoje "Rokiškio" atsiminti "sūrį", vietoje "Vilniaus" -- "degtinę", "Mažeikius" pakeisti "nafta" ir taip toliau. Knygoje kalbama apie žmonių vardų sąrašą ir pagal tai sukurtą pasakojimą, kuris Lietuvai gal ir nelabai tiktų (pvz. Tom -- "cat", Susan -- "flower", Jerry -- "ice cream", Harry -- "hair ape"). Tačiau lietuviškiems vardams analogus sugalvoti taip pat galima (Petras -- uola, Gintaras -- pajūris po audros, Lijana -- lietus, Nerijus -- ansamblis, Kazys -- mugė, Giedrė -- saulėtas dangus).
Trečias pavyzdys knygoje -- apie įvairių žodžių sąrašą. Pasakojimas pateikiamas visiškai nerealus: kartą dramblys norėjo persikelti per upę, tad įsėdo į traukinį. Viduje rado spintą. Pažvelgęs per langą, pamatė didelį kalakutą su žuvimi burnoje ir šukomis ant galvos. Nelaimei, kalakutas atsitrenkė į medį ir nukrito ant kavos grūdelių krūvos. Ten jį rado automobilio vairuotojas ir pasiėmė pietums. Juk pasakojimas lengvai įsimenamas, tiesa?
Pratimai: sugalvoti pasakojimus šiems žodžių sąrašams:
Pirkiniai: fotoaparatas, indai, paveikslėlis, rankšluostis, grėblys, kortos, pyragas, vėžys, pirštinės, skrybėlė
Vardų sąrašą susigalvokit patys, nes angliškus vardus atsiminti ne visada lengva -- geriau lietuviški ;-)
Atsitiktiniai daiktai: kupranugaris, laiptai, traukinys, laivas, pieštukas, gyvatė, užrašų knygelė, voras, dienraštis, golfo klubas
Galima žaisti įvairius su pasakojimais susijusius žaidimus: pavyzdžiui, sukurti daug nedidelių kortelių (panašiai, kaip Alias žaidime) su užrašytais žodžiais. Išsitraukti 10-20 ir kurti pasakojimus. Tada korteles grąžinti į krūvą ir pagal pasakojimą bandyti užrašyti buvusius žodžius. Arba kūrinėlį perpasakoti ir pasiūlyti žodžius atspėti kitiems.

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 15 diena.

Šiandieninis skyrelis, jau iš antraštės matosi, pratęsia aprašytojo vakar mintis. Trumpai buvo užsiminta apie informacijos klasifikavimą kategorijomis. Šiame skyrelyje kategorijų tema tęsiama, ir įvedamas naujas metodas -- informacijos skaldymas gabalais (chunking).

Skaldymas ir kategorizavimas. Turint "krūvą" informacijos, ją įsiminti paprasčiau suskaldžius didelius gabalus mažesniais. Ypač, jei pavyksta juos išdėstyti pagal kokį nors principą. Pavyzdžiui, yra krūva kompaktinių diskų. Juos suskirsčius pagal žanrą arba grupes, tikėtina, kad prisiminus žanro ar grupės pavadinimą, bus lengviau prisiminti kokie diskai joje yra. O žanrų ar grupių bus mažiau, nei pačių diskų. O norint atsiminti daugelio naminių gyvūnų pavadinimus, juos galima suskaldyti pagal hierarchiją: gyvūnai skyla į šunis, kates ir paukščius. Šunys -- į "žaislinius", sportinius ir darbinius. Ir t.t. Anot knygos autorių, faktas, kad žmogui lengviau prisiminti taip suskirstytą informaciją, yra moksliškai ištirtas ir patvirtintas. Tuo labiau, kaip ir 11-ame skyrelyje buvo aprašyta, padeda "magiškas skaičius 7". Informacija suskaldoma pakankamai mažais kiekiais, kuriuos nesunku atsiminti.
Sekų skaldymas. Telefonų, banko sąskaitų numeriai ne veltui rašomi jau suskaldyti į kelias mažas grupes. Taip ne tik lengviau atsiminti, bet ir skaitant mažesnė tikimybė suklysti: teisingai perskaityti mažą grupę skaitmenų lengviau nei didelę (skaitant didelę grupę skaitmenų, vienas jų gali lengvai praslysti pro akis, arba priešingai -- pasikartoti keletą kartų). Dažniausiai imamos nedidelės grupės -- 3, 4, 5 skaitmenų, kurių dalis gali priklausyti nuo tam tikrų, žinomų faktorių. Pavyzdžiui, rajono, ar mobiliojo ryšio operatoriaus. Banko sąskaitos atveju -- nuo banko.
Tarkim, yra skaičius 1914149219631776189020011942. Suskaldžius po keturis skaitmenis (1914 1492 1963 1776 1890 2001 1942) galima pastebėti, jog kyla asociacijos su įvairias metais. Taip atsiminti lengviau, ypač jei įmanoma metus susieti su kokiais nors įvykiais. O išdėsčius šią seką didėjimo tvarka -- atsiminti tampa dar lengviau. Žinoma, jei tik sekos eiliškumas nėra svarbu, nes kitu atveju keisti eiliškumo negalima.
Panašiai, remiantis egzistuojančiomis santrumpomis, galima skaldyti ir raidžių seką: ATLNASACIANBCACLULAX gali tapti ATL NASA CIA NBC ACLU LAX.
Knygoje pateikta keletas pratimėlių, leidžiančių patikrinti, ar sugrupuotos, net neturinčios atitikmenų, raidžių ir skaičių sekos atsimenamos lengviau, ar ne:
RBYAWPOQNMIEUYRY
AURPWUNFGSLF
1746039758942875
385019843873
27G89T34097R238W
G589Y34N893T

ir sugrupuota informacija:
RBYA WPOQ NMIE UYRY
AURP WUNF GSLF
1746 0397 5894 2875
3850 1984 3873
27G8 9T34 097R 238W
G589 Y34N 893T

Kiekvienos sekos įsiminimui skirta minutė.
Kategorijų ir grupių sukūrimas. Kategorizuoti informaciją galima pagal daug kriterijų, pavyzdžiui formalius (gyvūno tipai, šunų tipai), charakteristinius (pirma raidė, žodžio ilgis), reikšminius (temos -- žurnalistika, politika, skiedalai). Taip pat -- pagal prioritetinius ar pomėgius atitinkančius, arba vizualias informacijos objektų charakteristikas (pvz. apvalūs, trikampiai, keturkampiai objektai).
Dar vienas iš kategorizavimo būdų -- eskizas (outline). Tai yra tarsi smulkus turinys, kuriame pateiktos skyrių, poskyrių ir smulkesnių teksto vienetų antraštės.
Testas. Pradžioje per minutę pabandyti įsiminti nekategorizuotus žodžius:

• Katė
• Salota
• Žuvis
• Parduotuvė
• Laikrodis
• Papūga
• Spausdintuvas
• Dėžė
• Displėjus
• Gamykla
• Tauta
• Dienraštis
• Skambutis
• Telefonas
• Šokis
• Langas

Patikrinti, kiek iš jų atgaminama (recall). Po to -- kategorizuotų žodžių testas (irgi įsiminimui skirta minutė):

• Gyvūnai
  • Šuo
  • Vėžlys
  • Erelis
• Įranga
  • Kompiuteris
  • Lempa
  • Stalas
  • Knygų lentyna
• Pirkiniai
  • Bakalėja
  • Prekystalis
  • Pinigai
  • Pienas
  • Pica
• Darbas
  • Ofisas
  • Paketas
  • Faksas
  • Projektas

Dar vienas testas atgaminimui. Sukategorizuoti ir pabandyti atgaminti šiuos žodžius:

• Beisbolas
• Laikrodis
• Šaldytuvas
• Kasininkas
• Televizija
• Gitara
• Futbolas
• Lapė
• Krosnis
• Tigras
• Batas
• Bankas
• Filmas
• Pianinas
• Meškėnas

Du atpažinimo testai. Principas -- pirmame teste duota sąraše nesugrupuoti žodžiai, kuriuos per minutę įsiminus, reikia atpažinti iš antrojo sąrašo. Antrame teste duoti jau sugrupuoti žodžiai.
Pirmasis testas. Žodžių sąrašas įsiminimui:

• Sraigė
• Laidas
• Pelė
• Bagažas
• Poema
• Raudonas
• Veidrodis
• Orkaitė
• Mylia
• Džiazas
• Kibiras
• Gėlė
• Mašina
• Žalias
• Medus
• Žvakė

O šiame sąraše reikia atpažinti žodžius, kurie yra, ir kurių nėra pirmame sąraše:

• Namas
• Mylia
• Medus
• Stogas
• Žvakė
• Raudonas
• Gėlė
• Mašina
• Kalakutas
• Traukinys
• Kriauklė
• Muzika
• Katė
• Pokštas
• Asilas
• Poema

Antras testas. Jame pradiniame sąraše esantys žodžiai suskirstyti kategorijomis:

• Gyvūnai
  • Arklys
  • Karvė
  • Gyvatė
• Kūno dalys
  • Smakras
  • Akis
  • Pėda
• Mašinų tipai
  • Lengvasis
  • Furgonas
  • Autobusas
• Apsipirkimas
  • Drabužiai
  • Užuolaidos
  • Muilas
  • Kvepalai
  • Vakarėlio pirkiniai
• Darbas
  • Viršininkas
  • Sekretorė

Dabar -- žodžių sąrašas, kuriame reikia atpažinti ankstesniame sąraše buvusius ir nebuvusius dalykus:

• Smakras
• Lengvasis
• Dviratis
• Drabužiai
• Sekretorė
• Autobusas
• Bulius
• Muilas
• Monstras
• Kasininkas
• Veidas
• Viršininkas
• Ryklys
• Akis
• Bokštas
• Lėktuvas

Juk lengviau, tiesa?
Praktinis taikymas. Skaldymą ir kategorizavimą galima taikyti praktiškai visur -- nuo pirkinių sąrašo, kuriame kategorijų sudarymas leis vos užmetus akį į sąrašą jau prisiminti, kas toje parduotuvės vietoje turi būti nupirkta, iki viešos kalbos, kurią pasirašius nereikės skaityti pažodžiui -- užteks tiesiog akimis permesti poskyrio antraštę, ir informacija bus prisiminta.
Prižaidžiau šiandien su atmintimi. Gal ir keista, tačiau sąrašų atveju neblogai įsimenu ir neskirstytą kategorijomis informaciją. Gal tiesiog šioje vietoje suveikia kiti metodai -- vizualizacija, istorijos sukūrimas ir pan. (apie tai, manau, knyga rašo vėlesniuose skyreliuose). O apie šiandieninį skyrelį galiu pasakyti tik tiek: aiškios kategorizavimo idėjos jau buvo pateiktos ankstesniame, ir čia sudėti daugiau praktiniai pratimėliai.

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 11 diena.

Schemos ir scenarijai. Vienas iš būdų geriau įsiminti informaciją -- ją pritaikyti schemai ar scenarijui (schema ir script). Šiuo atveju reikia būti apdairiu: kartais taip įsiminta informacija gali būti atkuriama iškraipyta. Schema. Tai -- apibendrintos žinios apie tam tikrą situaciją. Pavyzdžiui, gydytojo kabinetą. Lengviausia atsiminti informaciją, kuri atitinka schemą, arba kuri ypač netikėta schemoje. Bendrosios praktikos gydytojo kabinete tikėtina pamatyti svarstykles, stetoskopą. Okulisto kabinete -- lentelę su simboliais regai patikrinti. Tačiau lygiai taip pat pas gydytojus užkliūtų ir įstrigtų atmintin kampe stovinčios automobilio padangos arba jei gydytojas vietoje balto chalato vilkėtų statybininko kombinezoną. Analogiškai, dažnai lankantis parduotuvėje įprantama ieškoti tam tikrų prekių konkrečiose vietose, t.y. susidaryti sau parduotuvės schemą. O jei kas nors perkeltų visas prekes iš vienų vietų į kitas -- būtų visiškai prarasta orientacija, nes schema nebeatitiktų tikrovės. Produktai, kuriuos buvo galima rasti "automatiškai", tampa ilgų paieškų objektu. Bendru atveju, turint tam tikrą schemą, galima naujus faktus klasifikuoti pagal schemos vaizdą. Taip sudaromi vadinamieji "minčių žemėlapiai" (mindmaps, yra daug programinės įrangos, skirtos juos sudarinėti, pavyzdžiui, atviro kodo FreeMind arba komercinės: ConceptDraw, Mindomo, MindVisualizer. Taip pat žr.: The Mind Mapping Software Weblog bei How to make a mind map in 8 steps).
Scenarijus -- orientuotas į įvykių eigą. Tai įprasta, tikėtina, abstrahuota veiksmų, įvykių, elgesio seka. Dažnai sunku pasakyti, ar tam tikra veiksmų seka yra scenarijus, ar kiekvieną kartą unikali. Tačiau scenarijus galima rasti dažniau, nei atrodo. Pavyzdžiui, tipiškas elgesys kavinėje gali būti toks:

• įeiti
• palaukti, kol atsilaisvins stalelis
• iš meniu išsirinkti patiekalus
• sulaukti padavėjo(s)
• užsakyti
• pakalbėti su kartu atėjusiais žmonėmis
• sulaukti patiekalų
• pavalgyti
• paprašyti sąskaitos
• atneštą sąskaitą apmokėti
• palikti arbatpinigius
• išeiti

Kelis pavyzdžius galite rasti Behavioral Script Wiki svetainėje.
Nuo teorijos -- prie praktikos. Kaip tai gali padėti?
Informacijos struktūrizavimas kategorijomis. Hierarchinis kategorizavimas (manau, tas pat liečia ir tinklinį kategorizavimą, nes žmogui gana natūralu sudarinėti ne tik hierarchinius, bet ir informacinius tinklus -- pavyzdžiui, sultys siejasi su obuoliais ir buteliu. Obuoliai -- su dėže. Buteliai ir dėžė -- su tara. Gaunamas uždaras ciklas: x-sultys-butelys-tara-dėžė-obuoliai-sultys-x) padeda įsiminti daug panašios informacijos. Pavyzdžiui, paukščius -- jų išvaizdą ir savybes. Paukščiai gali būti kategorizuojami pagal gyvenamą aplinką, dydį, spalvas, snapo, uodegos formą ir t.t. Esmė: informaciją suskirsčius nedideliais kiekiais ("magiškas skaičius 7"), ją atsiminti lengviau. Prisiminus kategoriją, kartu atgaminamas ryšys į sub-kategorijas. O mokantis užsienio kalbos, padeda teminiai žodynai.
Schemos ar scenarijaus panaudojimas situacijos atgaminimui. Norint atsiminti, pavyzdžiui, kas vakar įvyko kavinėje per pietus, galima bandyti taikyti aukščiau aprašytą scenarijų. Kiekvienu momentu tam tikros kategorijos atsiminimas "sužadins" kitų įvykių prisiminimą. Pavyzdžiui, "pavalgyti" gali priminti, kad buvo labai nepatogus, sulankstytas peilis ar įskelta lėkštė. "Apmokėti" -- apie pietų kainą. Ir panašiai.
Praktika. Kartais verta po tam tikro įvykio susidaryti scenarijų ir schemas. Tuomet, pavyzdžiui, jei vadovas paklaus apie vakar vykusią konferenciją, atgaminti jos eigą bus lengviau. Jau pats bandymas sukurti scenarijų reiškia, kad stengiamasi prisiminti praeities įvykius vos tik jie baigiasi. Taip pat patys įvykiai stebimi dėmesingiau, žinant, kad vėliau reikės juos prisiminti scenarijaus ir schemų sudarymui.
Problemos. Schemos ir scenarijai turi esminę problemą -- jie dažnai priklauso nuo patirties. Todėl toje pačioje situacijoje vienas žmogus gali įsiminti vienus dalykus, kitas -- kitus. Pavyzdžiui, vienas, vadovaudamasis patirtimi, turi susidaręs vieną nuomonę apie biuro interjerą ir reikalingiausius daiktus, kitas -- kitą. Tuomet, trumpai leidus abiems pažvelgti į kabinetą, ir po to paprašius išvardinti jame buvusius daiktus, tikėtina, kad daiktų sąrašas bus daugiau ar mažiau skirtingas. Be to, abiejuose sąrašuose dar gali ir būti įvardinti daiktai, kurių kabinete iš tiesų nebuvo. Tai yra dėl tos pačios patirties -- jei žmogus neįsivaizduoja stalo be stalinio kalendoriaus, jei neatkreips dėmesio jog ten kalendoriaus nebuvo, gali sau įsiteigti kalendorių matęs.
Kalbinė informacija. Dėl scenarijų ir schemų yra lengva atsiminti papasakotos istorijos turinį (esminius dalykus, jų nuoseklumą, kai kurias detales), tačiau sudėtinga atpasakoti žodis į žodį. Tai yra dėl verbalinės informacijos abstrahavimo į reikšmes ir esmes (gal ir vaizdinius) ir jų, o ne pažodinio garsų, įsiminimo. Taip gimsta įvairūs gandai, o vaikystėje būna labai smagu žaisti "sugedusį telefoną". Kiekvienas žmogus, perpasakodamas tai, ką girdėjo, įpina savo detalių, kartais prideda savo patirties, nuomonės ar kažkur kitur girdėtų dalykų. Tad informacija gali gana smarkiai skirtis nuo pradinės.
Tokio tipo atmintį galima treniruoti taip: į diktofoną iš kur nors įrašyti trumpus sakinius (5-10 žodžių), juos išklausyti ir bandyti pakartoti. Vėliau sakinius ilginti (iki 16-20 žodžių). Svarbu ne tik atsiminti esmę, bet kuo įmanoma tiksliau pakartoti žodžius pagal eiliškumą (jų nekeičiant sinonimais). Po to galima didinti sakinių skaičių -- naudoti ne vieną, o kelis, logiškai apjungtus arba ne.

Trumpai apžvelgiant skyrelį, galiu pasakyti, kad aš lygiai taip pat perskaitytą informaciją aprašau čia. Kartais įdedu savo patirties, kažkur jau kitur girdėtų ar skaitytų dalykų. Kai kuriuos pavyzdžius pakeičiu savo sugalvotais, man paprastesniais ir labiau suvokiamais. Kažką praleidžiu. O kai kada tiesiog žiūriu į knygos poskyrį, permetu akimis ir esminius sakinius užrašau. Tačiau žodis į žodį neatgaminu, tad nuo klaidų ir nelogiškų sakinių derinimo šie įrašai nėra apsaugoti :-)

P.S. jei įdomu -- angliški vikipedijos straipsneliai apie žinių vaizdavimą ir žinių valdymą.

Ankstesnis straipsnis: 30 dienų atminties gerinimui. 10 diena.

PASTABA: Nusprendžiau publikuoti pataisytą ir papildytą ankstenės recenzijos variantą ir ištrinti senąją versiją. Štai, kur nuveda skubėjimas, štai dėl ko darau atsiprašymo reveransą tiems, kas skaitė pirmąjį variantą. Straipsnį t.p. galima rasti portale www.balsas.cc.

2007 m. rudenį bibliotekų ir knygynų lentynos, ant kurių parašyta “Medijos” (o kai kur – “Kultūra”, “Sociologija”, “Naujienos”, “Menas”, “Filosofija”), susilaukė dar vieno gyventojo: V. Kinčinaičio “Audiovizualinės kultūros kon/tekstų”. Nors pats autorius knygos įžangoje nuogąstauja, kad kuklinosi prisidėsiąs prie vis gausėjančios literatūros apie medijas aruodo, tačiau šis atvejas verčia tokią iniciatyvą pasitikti kuo palankiausiai. Be to, anot paties V. Kinčinaičio, ši monografija („įžvalgų rinkinys“), dabar jau yra „sudėtinė bendro proceso dalis“, o procesas – tai ne kas kita, kaip medijų kultūros savirefleksija įvairiausiomis jos formomis.

Poreikis formuluoti, performuluoti, ieškoti apibrėžčių, sąsajų, įžvalgų, turi būti tenkinamas ir nuolat skatinamas – bet kokios pastangos yra pateisinamos ir naudingos, kadangi atlieka gyvybiškai svarbią savirefleksijos funkciją. Daugeliu atžvilgių technokultūrinė dabartis (kaip ir visos kitos dabartys) plaukioja lyg debesis, ieškantis savo vardo – tai vaizdinys, kuris tiesiog trokšta būti suformuluotas. Šis poreikis formuluoti kyla dėl frustracijos, atsirandančios nesuspėjant paskui technokultūros greitakalbę (ar greitaveiką?). Kažkas panašaus patiriama besiklausant pernelyg greitai kalbančio užsieniečio – dėl blogo kalbos žinojimo ir žodžių srauto tempo sunku nuosekliai sekti mintį, todėl tokios kalbos suvokimas pasidaro fragmentiškas, apsiribojantis padrikomis frazėmis, tarp kurių neįmanoma atkurti ryšio. Taigi – kasdienis tempas, techno/meta/kiber-patirčių kaleidoskopas. Tai formos lenktynės su turiniu, tik už šį turinį industriniame totalizatoriuje statomos vis mažesnės sumos.

Iš kokio taško į šį peizažą gali žvelgti medijų kritikas? Jei šio taško nustatymui reikalinga dviejų paradigmų kolizija, tuomet vieną variantą pasiūlo pati kasdienybė. Štai atsikelia žmogus anksti ryte ir skuba į darbą. Prieš išeidamas pasitikrina pašto dėžutę (seną-gerą, metalinę) ir randa skrajutę su meditacijos kursų reklama: „padėkite sau įveikti beprotišką tempą ir stresą“. Štai ir akivaizdi nuoroda į dvi stovyklas kapitalistinio progreso tikrovėje: distancijos su progreso skatinamomis vertybėmis išlaikymas ir beatodairiškas panirimas į technologinį progresą su visomis to pasekmėmis, kad ir kokios jos bebūtų. Pirmasis variantas siūlo vystyti gebėjimą atsiriboti nuo ideologizuoto, skubančio pasaulio praktikuojant savotišką „vakarietiškajį budizmą“, kuris, pavyzdžiui, siūlo Zeno kursus, po kurių „jūs galėsite lengvai susidoroti su civilizacijos iššūkiais, stresu ir beprotišku tempu“ (t.y., po to galėsite dar geriau pasitarnauti ideologijai, geriau funkcionuoti jus išnaudojančioje kapitalistinėje struktūroje, nes mokėsite palaikyti saugią distanciją su ja), o kitas variantas – visiškas panirimas į virtualybę jos nereflektuojant prarandamos tikrovės atžvilgiu (t.y., leidžiant fiziniam kūnui degraduoti iki beverčių organų rinkinio). Čia nereikėtų apsigauti, kadangi tokioje alternatyvų kombinacijoje pati progreso koncepcija vis tik išlieka vienintele prasmės nešėja – kontekstu, kuriam nėra jokios alternatyvos, nes savirealizacija šios dviejų paradigmų kolizijos atveju įmanoma tik jame. Man neišvengiamai kyla asociacijos su S. Žižeko išpopuliarinta brolių Wachowskių filmo „Matrica“ analize, kurioje kalbėdamas apie pagrindiniam veikėjui siūlomą pasirinkimą tarp dviejų pasaulių, S. Žižekas reikalauja „trečiosios piliulės“ – t.y., kas, jei vietoj to, kad pasirinkčiau (melagingą, tačiau aktyvią) iliuziją, arba (objektyvią, tačiau pasyvią) tikrovę, noriu patirti, kaip reiškiasi tikrovė pačioje iliuzijoje? Ontologinė svajonė, kurios išsipildymo troškimui verta skirti dėmesio. Modernus žmogus (būtent modernus, be „post“) turi jaustis kiek suglumęs tarp šių dviejų kraštutinumų. Jis nenori pasirinkti nė vieno ne dėl to, kad jie būtų jam ideologiškai nepriimtini ar panašiai – jis nesirenka kraštutinumo dėl baimės prarasti patį konfliktą, dichotomiją. Tačiau, kas, jei iš tikrųjų nėra ko prarasti ir dichotomija yra neišvengiama, nuo mūsų pasirinkimo nepriklausanti kiekvieno reiškinio savybė?

Leisiu sau grįžti prie klausimo apie kritiko poziciją. Vargu, ar galima kalbėti apie kažkokį „tašką“ erdvėje, ar konstantą teoriniame modelyje. Tai greičiau būtų pats sugebėjimas kurti teorinius apibendrinimus apie save pačius tuo pat metu išliekant savimi. Toks distancijos modelis, pasak Lacano, įmanomas dėl pamatinio mūsų nesugebėjimo pilnai dalyvauti tikrovėje – tai lyg nesugebėjimas visiškai panirti į tikrovės skystį. Nesugebėjimas, kuris yra sugebėjimas. Atmintyje iškyla viena iš Lacano TV paskaitų: „Aš visuomet kalbu tiesą... Tačiau ne visą. Visko pasakyti negalime dėl materialių priežasčių – dėl pačios kalbos.“

Šitokios ilgos įžangos ėmiausi tam, kad sekanti mintis nuskambėtų reikiamame kontekste, taigi: knyga “Audiovizualinės kultūros kon/tekstai” nėra akademinė audiovizualinės kultūros studija – pozityvia prasme. Pats terminas „akademiškumas“ gali sukelti pernelyg daug nereikalingų konnotacijų. Audiovizualinės kultūros kritika (norisi sakyti „vis dar“, tačiau tas „vis dar“ prasidėjo palyginti neseniai) formuojasi kartu su savo objektu, kartu su žodynu ir terminologija, todėl formalus, normatyvus, hermetiškas požiūris į audiovizualinę kultūrą būtų išties regresyvus. Tarpdisciplininės „regos“ formavimosi procesas ypač pastebimas lietuviškuose tekstuose apie medijas ir jų kritiką bent jau dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, tai pastangos pozicionuoti tarpdiscipliniškumą nacionalinių meno institucijų atžvilgiu, o kitas į nuolatinį kaitos procesą nurodantis veiksnys yra pati kalba. Ji tarytum ieško atskaitos taškų ir stabilesnių konstrukcijų, apibrėžimų. Bandydamas apibūdinti aptariamos knygos tekstą, turėčiau griebtis tokių formuluočių, kaip „enciklopediškai prisodrintas“ ir „almanachiškas“. Šios savybės itin reikšmingos, jos simptomiškos.

Knygos pradžioje V. Kinčinaitis, remdamasis M. Castellsu, D. N. Rodowicku ir W. Flusseriu, imasi kritinės-lyginamosios dabartinio istorinio laikotarpio simptomatikos apžvalgos. Autorius nedaro plačios analizės – tam prireiktų atskiros knygos. Čia veikiau apsiribojama esminių idėjų ekspozicija, pačiu aptariamų reiškinių kontekstu. Pavyzdžiui, pateikdamas trumpą medijų archeologijos (sekant M. Focault pavyzdžiu, knygoje vengiama naudoti terminą „istorija“) apžvalgą, V. Kinčinaitis remiasi S. Zielinskio tekstais ir aptaria keletą praėjusio tūkstantmečio kūrėjų – nuo Giovannio Battista‘os della Porta‘os iki Etienne‘o Jules‘io Mareyjaus. Bandoma užčiuopti keletą esminių virtualumo prototipų robotų ir automatikos raidoje. Vėliau, labai glaustai apžvelgiant pagrindinius medijų kritikus ir teoretikus, daroma išvada, jog visi jie neišvengiamai yra „negailestingi postindustrinio, informacinio kiberkapitalizmo kritikai“. Štai čia norėčiau stabtelėti, kadangi šia išvada (reflektuojant aukščiau minėtą klausimą apie kritiko poziciją) galima apibūdinti ir pačius „Audiovizualinės kultūros kon/tekstus“. Tai natūrali pozicija (nors, žinoma, mąstant anarchistiškai, geriausia pozicija – tai jokios pozicijos), kurią gali užimti kritiškas protas, žvelgdamas į medijų pasaulį ir žinodamas, jog pastarasis vystėsi didžiųjų verslo struktūrų dėka. Be šio fakto pripažinimo vargu, ar įmanoma kritinė naujųjų medijų savirefleksija.

Knyga, nors ir būdama savarankiškų darbų (straipsnių bei esė) rinkiniu, turi bendras temines gaires, kurios apima gana platų audiovizualinės kultūros spektrą: avangardinį kiną, Lietuvos fotografiją bei vizualumą apskritai, komunikacinį meną, pastabas apie žiniasklaidą bei medijuojamą kasdienybės tikrovę ir ekrano ontologiją. Temų ratas išties didelis, o asmeninės autoriaus įžvalgos nesiliauja stebinti savo taiklumu.

V. Kinčinaitis medijos kultūra besidominčiai Lietuvos publikai žinomas kaip aktyvus kultūros kritikas ir parodų kuratorius, Šiaulių Universiteto dėstytojas. Jo veikla tiek instituciniame meno pasaulyje, tiek jo paraštėse, neišvengiamai atsispindi sugebėjimais re-aktualizuoti (pvz., knygoje tai W. Benjamino, medijų archeologijos, ar ekrano ontologijos analizė) įvairius kultūrologinius diskursus ir mobilizuoti įžvalgas apie marginalinius (ar dirbtinai nustumtus į paraštes) kultūros reiškinius. „Audiovizualinės kultūros kon/tekstai“ taps naudingu ir kūrybišku (bent jau mano knygos egzempliorius išties gausiai primargintas pieštuku) medijų kultūros almanachu visiems, kas dalyvauja šios kultūros kūrimo ir analizės procese.

Dabar – trumpas ekskursas apie knygos trūkumus, kurio negalėjau išvengti. Susidarė įspūdis, jog redaktoriaus akys knygos rankraščio nematė. Korektūros klaidos ir teksto maketavimo lygis aiškiai parodo leidyklos „Saulės delta“ požiūrį į leidinio kokybę. Apmaudu, jog tokias pastabas reikia išsakyti aptariant būtent šią knygą.

Be to, kartais kyla abejonių, ar nėra vis dar painiojami kai kurie terminai, pvz., „medijos“ ir „masinės informavimo priemonės“ (angl. media). Pastarasis terminas turi savo demokratiškesnį pakaitalą „žiniasklaida“, kurio atributai (elektroninė, popierinė ir t.t.) gali nurodyti reikiamą šio termino pobūdį. Skolinys „medijos“ yra visuotinai vartojamas bei suprantamas, todėl knygos skyrius „Informavimo priemonių archeologijos pėdsakais“ turėtų būti pervadintas į „Medijų archeologijos pėdsakais“, taip išvengiant faktinio neatitikimo – juk šiame skyriuje aprašomos būtent medijos, o ne žiniasklaida.

Tačiau nepaisant šių trūkumų, knyga visiškai atlieka savo užduotį būdama tuo, kuo ir skelbiasi – audiovizualinės kultūros kontekstais.

P.S. Šiaulių Universitete užėjau aplankyti trumpam čia užsukusio S. Valiulio – jis kaip tik gruodžio mėnesį ten skaitė paskaitas. Auditorijoje ant jo stalo pamačiau „Audiovizualinės kultūros kon/tekstus“. Mums bekalbant buvau paprašytas perduoti padėką autoriui – ne tik už turinį, bet ir už „prieinamą kainą“.

V. Kinčinaitis “Audiovizualinės kultūros kon/tekstai”. – Šiauliai: Saulės delta, 2007

TURINYS:

Multimedijos kultūros revanšas

Tarpdalykiškumas audiovizualinėje kultūroje

Tomo Netikinčiojo regos kelbumai

Smegenys, kurios nemiršta

Informavimo priemonių archeologijos pėdsakais

Virtualumo prototipai ir skaitmeninins anarchizmas

Walterio Benjamino nušvi(e)timai

Šventinis vizualumas ir kasdienybės heroizmas

Vizualumo transgresijos

Kibererdvės erosas

Telekomunikacinis menas – kompiuterinio meno pirmtakas

Nuo Golemo iki Stelarco

Absoliutaus kino paieškos arba lanksti tobulos atminties spiralė

Sisteminis uždarumas žiniasklaidoje

Diskursyvūs fotomeno parodų tęsiniai

Pusiausvyros paieškos

Nušvitinta tamsa

Penki fotoaparato spragtelėjimai

Medijuotos tikrovės koliažas

Nuo klasikinio paveikslo iki realaus laiko ekrano