Štai keletas ištraukų iš paraiškos:

Savitumo alui "České pivo" suteikia keletas veiksnių, pirmiausia gamyboje naudojamos žaliavos, per daugelį metų sukaupta aludarių patirtis ir ypatingi alaus gamybos procesai. Dėmesio vertos "České pivo" gamybos ypatybės yra mentalo paruošimo procesas, misos virimas ir dviejų etapų fermentacija. Pabaigus visą gamybos procesą (atidus žaliavinės medžiagos parinkimas, salyklo gamybos procesas ir alaus ruošimas tradicinėje Čekijos vietovėje) gaunamas charakteringas ir savitas gerai žinomas produktas.

(...)

Šviesus alus (šviesusis lager tipo alus, šviesusis draught tipo alus ir baltas alus) turi šviesaus salyklo ir apynių kvapo, kuris gali būti nuo silpnai iki vidutiniškai stipraus. Paprastai toks alus yra aukso spalvos – nuo vidutinio iki didesnio intensyvumo. Alus putoja, jį pilant į stiklinę susidaro tiršta balta puta. Tamsus alus (tamsusis lager tipo alus ir tamsusis draught tipo alus) išsiskiria tamsaus ir spalvoto salyklų aromatu. Jis yra vidutiniškai aštrus, dėl didelio skirtumo tarp matomosios ir faktinės atenuacijos ir dėl žaliavose, iš kurių verdamas alus, esančių nefermentuotinų medžiagų, jam būdingas sodrus skonis. Skonio sodrumas veikia alaus kartumą. Antriniai karamelės ir saldoki skoniai ir aromatai yra leistini.

(...)

Naudojami Čekijoje auginti apyniai ir apdoroti apynių produktai, visų pirma apynių rūšys, auginamos parinktose 1) Žatecko, 2) Úštěcko ir 3) Tršicko vietovėse. Apyniai auginami priemolyje arba molingoje priesmėlio dirvoje. Žatecko regionui būdingi permos raudonieji dirvožemiai. Pati palankiausia vidutinė metinė temperatūra apyniams auginti yra 8–10 °C.

(...)

Alaus gamybos procesas buvo perduodamas iš kartos į kartą. Pirmiausia alaus gamyba buvo individualių asmenų (pvz., miestiečių, turėjusių leidimą gaminti alų, ir didikų) privilegija. XIV a. pradėta kurti salyklo ir alaus gamintojų gildijas; alaus gamyba žemutinės ir viršutinės fermentacijos būdu ėmė sparčiai plisti, kol galiausiai pradėjo steigtis pramoninės alaus daryklos, tęsusios "České pivo" tradicijas iki šių dienų. Ypač svarbus įvykis buvo miestiečių alaus daryklos įsteigimas 1842 m. Pilzene.

Visas paraiškos tekstas yra čia.

Apie „Bernardo“ gamintojus Čekijoje jau senokai rezgamos legendos – pirma, esą tai labai griežtai šeiminynis bravoras, taip niekada neįtakotas ir neprivatizuotas koncernų (SAB Miller, Heineken ar Interbrew), antra – jie niekada nesistengė gaminti „standartinių“ 10° ar 12° čekiškų alų, trečia – aš ne kartą buvau įtikinėjamas, kad ta šeimyna iš Humpoleco į alų deda vaistažolių, kurios sukuria išskirtinį šio alaus kartumą. O kad jau išskirtinis – tai jis turėjo būti brangesnis už kitą alų ir nedaug kur (tarkim kad ir Prahoje) prieinamas.

Taigi, palikime „ležakus“ nuošalyje, šį kartą mūsų dėmesio centre - Bernard Speciální Černé 13° - tikrai tamsus dunkel tipo lageris, kurio penkių salyklų mišinys užgriūva liežuvį tikru vos ne prieskoniniu superkarameliniu kartumu. Kuris baigiasi lengvesniu su balta kava sulyginamu finišu (Bernard Ležak, beje – atvirkščiai). Tikrai išskirtinis alus, pasaulyje laimėjęs ir daug medalių strong lager kategorijoje. Beje, ant etiketės yra paaiškinama, kad jis yra „s přísadou jemných kvasnic“, ką aš išversčiau „su papildomais (švelniais) mielių mikroelementais“. Magiškas ingredientas, turbūt...

Prie Bernardo dar bus proga sugrįžti, kai čekai duosis su Efes Pilseno virėjais, o gal ir dar vėliau. Beje, jei Čekijos ir Turkijos komandos sužais lygiomis ir esant tokiai dabartinei situacijai, kai likę komandų rodikliai (įvarčių skirtumas) vienodi – pagal reglamentą bus mušami baudiniai.

Fotovartojimas, mano subjektyvia nuomone, prasideda nuo sprendimo išnešti savo subinę į netradicinę erdvę (tradicinės erdvės: a. darbo b. gyvenamoji), baigiasi - fotonuotraukų talpinimu į tinklaraštį. Pastaruosius keletą mėnesių tai atrodo neleistina prabanga.

Subinės išnešimas įvyko bene priverstinai... Užrakto pleškinimas - natūraliai...

O, bet, tačiau, kadangi miraprijatijus (EEPG meeting) praėjo, lauke lyja lietus, o viešbūtis turi nemokamą net'ą... galima leisti sau ir kokį postą parašyt :)

In general, Čekija smagi šalis, kainos vizualiai beprotiškos, bet kadangi viską reikia dalinti iš 10 - priimtina :) Prahoje, dėl nenusakomų priežasčių, jaučiuosi visiškai kaip Vilniuje.

Respektas čekučiams, kad turi H&M, nes tai praktiškai vienintelė parduotuvė turinti man priimtiną asortimentą, modelius, dydžius ir ofkoz - kainą.

Vietiniai žino kas yra geras maistas, per pastarąsias 2 dienas teko pračekinti 2 viešojo maitinimo įstaigas, kurių abi pasižymėjo labai teisingu skoniu, porcijos dydžiu ir komplektuojamu alumi.

Kad būtų pusiausvyra, pavardinsiu ir MINUSĄ - čekutės pobaisės. Tiesiog nesimpatiškos :) Matyt per dažnai pasimėgauja anksčiau paminėtuoju privalumu.

Taigi, have a nice day, einu pavalgyt ir pagerti urkvel pilsner.

Pirmas video buvo nufilmuotas ketvirtą dieną Čekijoj. 1963-ių Škoda, kurią sutranzavome prie miesto Tabor.

Sekantis vaizdelis - naktinis klaidžiojimas Romoje ir netikėtai užkluptas gatvės koncertas, kuriame buvo dalinamas skanus vynas ir, žinoma, mes tą vyną ragavom :))

Toliau - įžengimas į didingąjį Vatikaną ir Igno amerikietiškas akcentas :D

Svirplių ansamblis Sirakūzuose:

Paskutinis video iš Venecijos. Paskutinis kelionės planuotas miestas. Ignas aiškina Rasai italų ir ispanų kalbų skirtumus, Domas kramsnoja gardžiuosius Venecijos ledus...

Susiję įrašai:

Pakeliui į Siciliją (I dalis. 1-4 dienos)
Pakeliui į Siciliją (II dalis. 5-9 dienos)
Pakeliui į Siciliją (III dalis. 10-14 dienos)
Pakeliui į Siciliją (IV dalis. 15-20 dienos. Išvados)