Prezidentė atsargiai ir įtaigiai įvertino dabartinę situaciją pasaulyje, palengva išvardindama negausų aukščiausius valdžios postus užimančių moterų sąrašą, bei atsižvelgdama į diskusijoje dalyvavusių studentų nuomonę, pasiūlė savo perspektyvą. Vike-freiberga įkvėpė daugelį pašnekovų teigdama, jog nepaisant lyties ar rasės, kiekvienas žmogus turi teisę į aukščiausias politikos, verslo ar kitos šakos postus. Ji pripažino, kad kai kurie feminizmo šalininkai retkarčiais iškreipia lytinės nelygybės diskusiją ir priverčia pamiršti, kad lygybė, o ne vienos ar kitos lyties dominavimas - sėkmingos ateities receptas.

Kalbėdama apie savo kadenciją Latvijoje bei prezidento postą, kaip instituciją, Vike-Freiberga sudomino pašnekovus teigdama, kad daugelyje demokratinių respublikų įvestas minimalus amžiaus
limitas kandidatams į prezidento postą ne tik užtikrina patirties bei asmeninės brandos gausą, bet ir išlygina biologinius, gimdymo bei šeimos kūrimo paskatintus skirtumus tarp moterų ir vyrų.

Vaira Vike-Freiberga palietė ir JAV prezidento rinkimų, kuriose dominuoja lenktyvės tarp juodaodžio Barack Obama ir moters kandidatės Hillary Clinton, temą bei iškėlė klausimą: kas lemia moters ar konkrečioje visuomenėje neįprastos rasės individo sėkmę - visuomenės pasirengimas ar aukščiausio valdžios posto siekiančio žmogaus kompetencija?

"Laimingiausių" šalių ataskaitos rezultatus lėmė keletas esminių faktorių: turtinė lygybė, sveikatos apsauga, išsilavinimo lygis bei galybė ktų elemetų. Kitame "laimės spektro" gale - Zimbabvė ir Burundis. Bene labiausiai nustebino Jungtinės Amerikos Valstijos užėmusios žemą 23-ą vietą, Vokietija atsidūrusi 35-oje, Didžioji Britanija 41-oje, o Prancūzija net 62-oje vietoje.

Apmaudu, kad nelaimingiausiais Europiečiais BusinessWeek titulavo Lietuvius (155 vieta). Vos laipteliu "atsiliko" Latvija. Estija atsidūrė 139 vietoje.

Pralinksmėkim, tautiečiai!

Žinoma, iki viešųjų ryšių fenomeno Vilnius '09 pastangoms dar toli. Ypač kalbant apie pasaulinį tokios žinios skleidimą. Būtina oficialiai įtraukti bene kiekvienoje užsienio šalyje egzistuojančius lietuvių klubus, tarptautiniu mastu papiltusias studentų organizacijas, dar daugiau dėmesio skirti užsienyje besimokantiems tautiečiams. Verta apsvarstyti ir naujausių technologijų ir internet0 projektų kaip facebook.com, linkedin.com, ar myspace.com naudojimą.

Susitikime pristatytos 2009-ųjų reniginių užuominos tikrai įspūdingos. Būtina, kad apie jas būtų kalbama ir lietuvių pripildytose Londono statybų aikštelėse, Airijos pub'ų vakaruose, Norvegijos braškių laukuose, New York'o investiciniuose bankuose ar konsultacinėse kompanijose, geriausiuose pasaulio universitetuose, ambasadose ir kitose lietuvių lankomose vietose. Aplinka nesvarbi. Linkiu, kad naujieji 2008-ieji alsuotų Vilniaus, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, dvasia visame pasaulyje.

Žemėlapyje apačioje pavaizduotas anglų kalbos žinių lygis atskirose Europos Sąjungos valstybėse. Be Jungtinės Karalystės Europoje pirmauja Švedija, Danija ir Olandija. Šiek tiek atsilieka Suomija, Belgija, Portugalija, Vokietija ir Austrija. Kitoje svarstyklių pusėje - Ispanija, Italija, Čekija, Lenkija. Šiek tiek geriau angliškai kalba Baltjos Šalys. Išvydęs valstybių, naudojančių subtitrus užsienio televizijos programų vertimui sąrašą, suvokiau galimą tokio šalių pasiskirstymo priežastį. Beveik visų "anglų kalbos lyderių" piliečiai mėgaujasi filmais originalo kalba su subtitrais, kuomet labiausiai atsiliekančių šalių sąraše nėra.

Žinoma, daugybė kitų faktorių įtakoja anglų kalbos išprusimą, tačiau ši tendencija akivaizdi. Galbūt reikėtų apsispręsti, ar žiūrėdami TV serialus ar filmus norime išgirsti tikruosius aktorių balsus, kalbėjimo manierą, ar esame patenkinti girdėdami vieno žmogaus balsą, įgarsinantį net keletos personažų pokalbius.

"Įvaizdis yra viskas". Iš tiesų, jei spręstume iš New York Times publikacijų, kiekvienos Baltijos Šalių sostinės veidas labai skirtingas. Talinas - Baltijos Las Vegas. Ryga - komsmopolitiškiausia iš kaimynų trijulės, o Vilnius - auganti Rytų Europos kultūros sostinė. Tikėkimės, kad toks mūsų įvaizdis gyvas ne vien Lietuvių mintyse.

Nusprendžiau pakapstyti giliau ir pamėginti suvokti iš kur toks Estijos populiarumas. Pasak vz.lt, fDi savo prakalboje apie Estijos premjerą teigia: „Mes esame labai nustebinti jūsų verslui palankios ekonomikos ir mokesčių politikos, kurios jūs siekėte savo kadencijos metu ir kuri prisidėjo prie labai patrauklios Estijos investicinės aplinkos kūrimo, įspūdingo BVP augimo, klestinčio eksporto ir technologinio meistriškumo“. Būtent "technologinis meistriškumas" mane sudomino labiausiai, todėl nusprendžiau palyginti Lietuvos ir Estijos pastangas save pasauliui parodyti Internete.

Google.com įvedus žodį "Vilnius", sąrašo viršuje puikuojasi "Vilnius City Municipality" nuoroda. Protalas painus, tačiau informacijos jame nemažai. Ypač akcentuojamos investicinės galimybės ir prioritetinė "žinių ekonomikos" sritis. Visgi, naršant, kyla itarimas, kad infomacija jau senokai nepapildyta, o ir dizainas - ne XXIa. stebuklas. Nėra ko stebėtis, šis portalais - tai senoji Vilniaus savivaldybės svetainė. Naujoji pasiekiama tik pačiam įvedus www.vilnius.lt ir pasirinkus angliškąją jos versija viršutiniame kairiąjame puslapio kampe. Nenuostabu, kad nesugebėdami pasauliui parodyti net tai, ką jau esame sukūrę, nesusilaukiame technologijų karaliaus vardo.

Šiek tiek žemiau Google paieškos rezultatų sąraše - "Vilnius: The capital of Lithuania" turistams skirta svetainė. Čia - kur kas patrauklesnis dizainas, išsami informacija, įdomūs vaizdai.

Google.com paieškoje įvedus žodį "Lithuania" apima neviltis. Geriausia, ką turime - Lietuvos aprašas Wikipedia enciklopedijoje bei "Lonely Planet" sukurtas gidas. Sąraše įsimaišiusios nuorodos ir į dešimtmetį neatnaujintas Interneto svetaines apie Lietuvą.

Estijos veidas Internete - lyg po sėkmingos plastinės operacijos. Vienas iš pirmųjų Google rezultatų įvedus "Tallinn" vardą - skaitmeninė Estijos sostinės versija (Digital Tallinn - city guide of the Capital of Estonia). Šioje svetainėje visas miestas pavaizduotas skaitmeniniame žemėlapyje, kuriame kiekvienas skersgatvis papildytas 360 laipsnių fotografiniu vaizdu. Net nebuvus Taline, galima susidaryti puikų įspūdį apie miesto architektūrą, išplanavimą, bendrą kultūrinę dvasią.

Talino informacinis portalas be aiškiai į keturias kategorijas (gyventojui, turistui, investuotojui ir miesto administracijai) suskirstytų temų informacija yra pateikiama šešiomis kalbomis. Puikus svetainės dizainas ir išplanavimas neklaidina vartotojų, o paieškos žemėlapyje rėžimas - labai patogi priemonė pačiam rasti reikiamą informaciją.

Tarp estijos nacionalinės informacijos portalų, www.visitestonia.com (vėlgi pateikiamas šešiomis kalbomis) stebina savo išvaizdos lengvumu, stiliaus modernumu, bei informacijos aiškumu ir prieinamumu. Beje, portale naudojamas logotipas (kartu su visa "WelcomeToEstonia" kampanija) - primasis iš Baltijos šalių visapusiškas bandymas sukurti vientisą, modernų ir patrauklų šalies įvaizdį.

Žinoma, reklaminiai triukai bei išsamūs informaciniai šaltiniai tai tik dalis Estijos sėkmės paslapties, tačiau sėkminga savireklama - tai lyg kabliukas, kuris gali suvilioti ir patyrusį užsienio žiniasklaidos žvejį.

Dažnai apgailestaujame, kad mūsų šalis nepakankamai žinoma, tačiau būtų naivu tikėtis kitokio rezultato, kuomet netgi tie, kuriems kyla noras aplankyti mūsų kraštą sunkokai randa naujausią ir išsamiausią informaciją Internete.