Nesenai girdejau juokelį – klausimą. “ Kam yra reikalingas Internet Explorer? Atsakymas – tam, kad parsisiųsti Firefox.“ Šiais laikai žmonės žino jog plačiame pasaulyje egzistuoja ne vien tik Internet Explorer. Šiandien norėčiau pakalbėti apie Firefox naršyklę. Kodėl apie ją? Todėl kad ši naršyklė sparčiai vejasi IE ir manau daugelis sutiks, kad tai yra laiko klausimas kada ji taps lydere. Pagal  http://www.w3schools.com pateiktą statistiką, 2008 m. sausio mėnesį Firefox naršykle naudojosi 37.2% naršytojų. Šiais laikais, kai vyksta open source and close source programinės įrangos karas, Firefox buvo vienintelė naršyklė su kuria pradėjo bendradarbiauti Google? Kodėl Google pasirinko būtent Firefox? Kodėl pavyzdžiui Google nesumąstė kurti savo naršyklę? Ir kas būtų atsitikę jeigu vietoj Firefox būtų pasirinkta Safari ar Opera?

Kadangi Firefox bendradarbiauja su google korporacija tai Google savo ruožtu atseikėja nemažą dalį pinigų, kuri sudaro apie 85 procentus viso Firefox pelno. Tačiau žmonės stovintys už šio produkto teigia, kad jie pakankamai stipriai stovi ir jie nėra priklausomi nuo pelno, kurį jiems atneša Google. Ar Firefox sugebėtų išsilaikyti be Google, gaudama lėšas vien tik iš vartotojų paaukotų pinigų ir didelių produktų vystymo bendrovių paramos? Kaip ten bebūtų faktas yra toks, kad visi tie pinigėliai atkeliauja iš mūsų kišenės nors http://www.mozilla-europe.org puslapyje randama nuoroda "Download Now Free".

Klabant aplamai apie visus kitus nemokamus produktus ir atmetant kitus faktorius įtakojančius mūsų pasirinkimą iškyla klausimas, kas yra geriau:  nusipikrti produktą tiesiogiai ar nusipirkti produktą "per aplinkui“?

Tai yra tik mano nuomonė, kuri nėra susijusi su reklama ar anti reklama konkrečiam produktui.

Ir štai dar vieną nuoroda radau prie šio straipsnio www.goolge.lt

   Yra sakoma: „Naujų technologijų naudojimas versle yra kelias sėkmės link“. Tokiu keliu 1980 metasi Amerikoje didmenininkės pradėjo eiti pasirinkusios EDIFACT technologiją, kuri leido perduoti užsakymo dokumentus naudojant telefono liniją. Ši technologija vėliau tobulėjo ir taip atsirado nauja tobulesnė EDI  (elektroninių dokumentų pasikeitimo) technologija paremta kitais standartais ir kitomis perdavimo priemonėmis. Todėl galima sakyti EIDIFACT buvo perversmo elektroninių dokumentų pasaulyje pradininkė.

EDI yra integruota sistema tarp dokumentų siuntėjų ir gavėjų informacinių sistemų. Tai tarsi telefono ryšys, kuris leidžia dviem telefono aparatų turėtojams susikalbėti, nepriklausomai kokio tipo telefono aparatą jie turi.

Savo subjektyvia nuomone norėčiau išskirti du laikotarpius:
1. Laikotarpis kai kompanijos “kompiuterizavosi” ir tam kad suvaldytų savo vidinius procesus ir pagerintų verlso našumą pradėjo naudoti kompiuterinius tinkus ir IS (informacines sistemas).
2. Laikotarpis kai informacinės sistemos yra standartizuojamos, kad galėtų bendrauti ir dirbti viena su kita.

Išsivaizuokite situaciją kai mobilus aparatas A gali skambinti ir priimti skambučius tik iš kito mobilaus aparato A, o aparatas B bendrauja tik su aparau B. Tai skamba juokingai, tačiau kalbant apie dokumentų apsikeitimą Lietuvoje, tokios situacijos ir stengiamasi išvengti. 

EDI programinė įranga
Kad įvyktų elektroninis dokumentų apsikeitimas yra reikalinga EDI programinė įranga. Sakysime turime kompaniją A, kurios apskaitos sistema A1 ir ši kompanija sugalvoja teikti elektroininius užsakymus. Taigi, kaip informacinė sitema B1 supras informacinės sitemos A1 peteiktą užsakymą? Ka daro EDI programinė įranga? Ji konvertuoja A1 užsakymą į jai priimtiną formatą, šiuo metu labiausiai paplitęs XML formatas ir šis formatas persiunčiamas į B kompanijos B1 programinę įrangą, kurioje prieš importuojant dokumentą jis yra konvertuojamas į formtą, priimtiną B1 programinei įrangai. Taigi trumpai tariant EDI programinė įranga atsakinga už dokumentų siuntimą priėmimą ir konvertavimą. Dokumentai keliauja: FTP, SFTP, SMTP, HTTPS protokolais.

Taigi kokiais dokumentais yra keičiamasi?
• Užsakymais
• Sąskaitom faktūrom
• Pristatymų pranešimais
• Banko pervedimų ataskaitomis
• Ir kt...

Padėtis Lietuvoje
Kompanijų siūlančių tokio tipo sprendimus Lietuvoje nėra daug, o pačių tautiečių - vienetai. Kodėl tiek mažai?

1. Prielaida - siūlomi spredndimai nesuprantami Lietuvos rinkai;
2. EDI Lietuvoje naujas „nepatikimas“ dalykas – daugumos nuomonės;
3. Prielaida - didelėms kompanijoms, kaip GXS, Lietuva yra per maža rinka.

Taigi kyla klausimas ar mes norime ir likti abonentu A galinčiu paskambinti tik abonentui A? Ir kodėl kartais patys sau trukdome gyventi geriau?