Joje pastoviai groja kokia nors muzika, net ausinuko nereikia! O šiandien muzika liejosi į išorinį pasaulį. Buvo smagu!

Ot ta Homer'io beždžionėlėėėėėė - dzing dzing dzing :)

thony

Apple paskelbe, kad pardavinės naująjį i-phone! O ir ne tik tose šalyse, kur pardavinėjo iki šiol. O eilės laukia ir mūsų Lietuva! Ir juos pardavinės ne kas kitas, o TeliaSonera grupės narys - Omnitel... wohoo :)

jeeee!

thony

Ilmu itu ibarat lautan, sedangkan siswa ibarat kapal.Kapal yang berlabuh dari pantai, semakin hari pasti akan semakin jauh meninggalkan pantai tersebut dan semakin menengah ke lautan dimanan ditengah lautan seseorang bisa memandang ke segala arah tanpa ada sesuatu yang menghalangi pandangannya. Seorang siswa semakin hari juga akan (harus) semakin meninggalkan kebodohan dan semakin mendekati kepintaran .

Sedangkan logo bidang keahlian Teknik Komputer Jaringan (TKJ) ini artinya,

Gambar paling bawah yaitu bulatan merah yang terdapat empat buah anak panah di dalamnya merupakan simbol dari ROUTER, dimana router itu sendiri adalah salah satu perangkat keras dari jaringan komputer.

Gambar diatasnya adalah gambar antena, tapi menurut dia kurang kreative karena bukan karya sendiri melainkan nge-duplicate dari Microsoft Office Publisher, he...he...he... .

Sedangkan bentuk logo tersebut mirip sebuah tameng yang berarti sistem komputer maupun sitem jaringan komputer memerlukan adanya tameng (security).

Pirmieji bandymai:

jeeee

thony

Dalyvavau GMD. Kaip žmogus su drum2gether baltais marškinėliais.

Iki šiol galvoje skamba būgniški ritmai.

padam, pam, padam...

thony

Please enjoy!

Tai buvimas kartu. Su gerais žmonėmis.

Savaitgalį buvau Palangoje. Juokas, džiaugsmai, gerieji žmonės. Skanus maistas (praktiškai vien bulviniai patiekalai), graži jūra. Ilgos naktys ir juokingi rytai. Ir daug įvairiausių prisiminimų iš buvimo kartu...

O prieš savaitę buvau Norviliškėse. Sužinojau apie Emiliją, bet jos nemačiau. Tąnakt iš mūsų pavogė vieną valandą. Ilga naktis sutrumpėjo, bet tai nesutrukdė nė kiek. O tose žemėse tvyro tam tikras keistas jausmas. Gerumo jausmas.

Ir šiaip gražus oras :)

thony

(lekiantis į paskaitą) :))

Taigis, išvažiavau į miestą. Sumaniau dar pavaikščioti gatvelėmis ir užgatviais, kad pamatyčiau ne pagrindinių gatvių Berlynišką veidą. Įdomus. Visi pastatai didingi ir dideli. Pavaikščiojau, pavaikščiojau. Užsukau į didelę parduotuvę. Panaši kaip mūsų CUP tik čia viskas kitaip. Joje tarkim sunku rasti kartais ribą tarp vienos parduotuvės ir kitos. Šiaip kažkur per vidurį stovi kasa, kur turėtum atsiskaityti. O dar joje atidaro duris durininkas. Čia pilna įvairiausių įvairumų nuo drabužių iki kokios vieno ikso Ma*imos dydžio įvairaus šokolado skyriaus. Taip pat pas juos labai gerai veikia jų miesto mylėtojų parduotuvėlės. Su šviesoforuose esančių žmogeliukų atvaizdais ar su Berlin ženklu.

Šiaip nieko įspūdingo šiandien neįvyko – pasivaikščiojau, papietavau ir nuvažiavau į oro uostą. Kadangi vėlgi kaip studentas esu taupus, nesutikęs mokėti 5 eurų už naudojimąsi juo 30 minučių, rašau laišką į word‘a. O jei tu jį skaitai – reiškia aš grįžęs namo jį įdėjau į Blog‘ą.

Oro uostas čia tikrai ne kaip Vilniaus, Rygos ar Bukarešto. Net ne toks kaip Vienos (aišku tuo ir baigėsi mano oro uostų žinios, bet neužilgo prasiplės, nes skrendu via Copenhagen.

O visi anksčiai paminėti 5 oro uostai dydžiu (gal tik Berlyno šiek tiek) nė kiek nepanašūs į Kopenhagos. Šitas tai gerulis, be galo ir be krašto. Net yra tokie dalykai kaip kad judantis takelis, kad būtų greičiau. Na o čia nuogirda iš pokalbio laukiant lėktuvo į Vilnių. Ir aišku jau girdisi visokie: „Ė, karoče, *le...“. Ištraukia iš trijų ne visai blaivių tautiečių pokalbio oro uoste, įsodinimo belaukiant (kalba taisyta - nufiltruoti necenzūriniai išsireiškimai).

- (1) kur tu buvai?

- (2) Kur? O kur vyrai vaikšto [nan irgi įdomu, kur mes vaikštom :) ]

- (1) o tu atsimeni, ką tu darei lėktuve?

- ...

- (1) Kas čia tokio?

- (3) Čia tavo maišas

- (2) Bet aš kažkur palikau visą savo tašę su visom vaišėm

- (1) Tai kur tu padėjai?

- (3) Ne toj, o kitoj? [tašėj?]

- (2) Ten kur sėdėjau ten ir palikau

- (1) Nepergyvenk joprararai

- (2) Viskas liko, asile.

[Kalbina kitus]:

- (1) ar jūs iš Lietuvos?

- (4) Deja, taip.

- (1) Tai namo varot?

- (2) su kitu bachūru, aš tave mačiau.

- (1) Ir tu Lietuvis?

- ...

- (1) Už 40 min. mes būsim Vilniuje, Viršininkas pažadėjo... Aš jam sumokėjau 500 litų

- (2) Ė, brude, palikai mano tašę, *le

- (3) Čia mano tašė.

- (1) Jotararai.

Na o paskui tą pirmąjį išsodino iš lėktuvo. Žodžiu, buvo smagu.

thony

Kadangi vakar viršijau visą „Berlyno pamatymo“ programą – šiandien buvo labai sunku ką nors sugalvoti – tam nusimačiau pamatyti pagaliau tą Berlyno sieną (ar kas iš jos liko) ir šiaip apsižvalgyti po miestą. Nuvažiavau į man nupasakotą vietą, kur turėtų būti sienos likučiai, bet ten nieko nerandu. Kokius porą kilometrų privaikščiojau ieškodamas, pakankamai adrenalino gavau, nes teko eiti vienam pro pusiau apleistą miesto pusę, kur jautiesi tikrai nesaugus. Na bet nieko, neradęs praradau eilinį kartą visas viltis ją pamatyti (tiksliau mačiau tame rajone įvairių apipaišytų sienų, bet nemanau, kad jos yra Berlyno – nors dabar manau, kad gal šiek tiek ne į tą pusę pasukau, kitur gal būčiau radęs). Beje, tai ta Berlyno vieta, kur labai nenorėčiau gyventi, nors ir buvo ten labai gražių ryškiai geltona, oranžine ir salotine spalva nudažytų namų, Sugalvojau grįžti iš tos maloniosios vietos ir kur nors nueiti. Kadangi visos viešbučio-tikslo apylinkės buvo iššniukštinėtos, nusprendžiau žvilgtelėti į žemėlapį.

Užmačiau girdėtą kelis kartus pavadinimą (o gal tik 15 kartų perskaitytą) Potsdamer Platz. Bet prieš tai norėjau pamatyti, kažkodėl nepamatytą iki šiol (nors ji šalia Bundestago, kuriame vakar buvau) didžiulę arką (Brandierburgen Tor), kurią reikės pasidomėti, kas pastatė. Atrodo įspūdingai, ypač kai pradėjo temti, apšvietimas ir visa kita. Tikrai verta pamatyti. Šalia pat jos yra dar viena įdomi vieta – tylos kambarys. Įeini į kambarį, kuriame pastatyta gal penkiolika kėdžių, ant sienos paveikslas ir visiška garso izoliacija. Pasėdėjau minutę – spengia ausyse – išėjau. Vėl sėdau į požeminį S-Bahną ir nuvažiavau į tą Potsdamer Platz.

Kai išlipau ir pakilau laiptukais, nustebino, kad labai jau daug erdvės. Jos buvo tikrai daug, net nežinau su kuo palyginti. Gal kaip kokia 2,5 karto padidinta mūsų prezidentūros aikštė. Einu (eilinį kartą) kur akys veda. Ir, pakilęs dar keliais laiptukais kažkuriuo būdu prieinu prekybos centrą. Su daug įvairiausių parduotuvių, kuriose nelabai ką radau gero. Kainos daug kur didesnės nei mūsų (taip taip, žinau apie valiutos nekonvertavimo būnant užsienyje taisyklę), drabužiai kaip minimum tikrai. Nors nelabai didelis skirtumas, gal kokie 10%.

Vėl kažkur prieinu-nueinu ir išeinu į lauką. Aplinkui pastatas prie pastato, visi jie dideli kaip nežinau kas. Apeinu. Pamačiau McDonalds‘ą. Pamaniau – reikia paragauti, ar toks pat, plius pavakarieniauti. Išvada – visur viskas vienodai, gal tik aplinka čia yra mielesnė. Prikimšęs skrandį užmačiau lyg ir S-Bahno (viršžeminio) stotį, einu link jo, tik kažkaip labai jau toli pasirodė, tad po kokių 200 metrų grįžtu. Užmatau kitą stotį. Einu link jos palei didelių pastatų kompleksą. Apačioje parduotuvės (besitęsiančios iš to prekybos centro). Pasirodo, Potsdamer Platz stotis tik iš išorės (ta jos dalis, kuri virš žemės). Artėju, galvodamas, ką čia dar nuveikti. Visokių niekučių parduotuvės jau beveik visos užsidarė ir niekaip nesugalvoju. Ir štai prieinu pastato kraštą.

Ir prieš mane atsiveria praktiškai New York‘as (kokį aš jį iš dalies įsivaizduoju). Labai daugiaaukščiai namai, pakerėtas beveik taip pat kaip kad vakar užmatęs Pergamonmuseum. Kokią minutę rankiojuos savo smakrą nuo žemės ir galvoju, ką čia nuveikus. Sugalvojau dar kartą pasinaudoti internetu ir rasti tą spot, kur jis yra nemokamas. Radau. Kartu išgėriau labai skanios ir gražiai patiektos arbatos.

Išėjęs iš kavinės pasukau link stoties, nes sugalvojau, kad noriu prasieiti iki viešbučio. Ne taip jau ir toli jis – kokie 3-4 km. nuo vietos, kur žinau kaip eiti (tiesiai). Pamatau kažkokius stendus bestovinčius ir vualia – tai visai ne stendai o Berlyno sienos likučiai su stendo tipo intarpais, kur parašyta šiek tiek apie ją (sieną). Neradau ten, radau čia visai netyčia. Afigienai – istorijos detalė, bet tikrai įdomu. Taip pat labai įdomu, kad grindinio plytelės (kur sudėtos naujos, kad ir prie Brandienburgen Tor) žymi ribą, kur buvo Berlyno siena.

Pėstute grįžinėju namo. Sustoju prie vienos vitrinos gal 15 minučių. Apžiūriu ją iš visų pusių. Ten parduoda Bentley. Nerealiai nerealiai. Einu toliau. Dieną matyti pastatai naktį atrodo pasikeitę ir įspūdingai. Ar ne per dažnai vartoju žodius įspūdingai ir įdomu? Neskubėdamas grįžtu namo. Ir vieną stotelę pavažiuoju tramvajumi, kad būčiau visas priemones išbandęs. Nors man atrodo, kad jie turi dar ir metro, tik nelabai tada suprantu, kuo visa tai skiriasi nuo S-Bahn, o juo labiau nuo U-Bahn. Reikės gal kada susižinoti.

Na ką, paskutinė naktis viešbutyje, rytoj turiu dar rytą o paskui išskrendu.

Mieguuuuučio,

Thony

Iš pradžių sugalvojau prasivaikščioti, juk gyvenu visai netoli (koks kilometras) iki TV bokšto, o nuo čia viskas lyg ir ne per toliausiai. Bet paskui apsigavojau (kai priėjau S-Bahn stotį). Kadangi man labai pasisekė ir vakar atskridęs nemokamai gavau bilietą (kažkoks amerikietis, nes pasakė bilieto kainą doleriais man padovanojo jį, galiojusį iki šiandienos 21.10 val.), tai sutaupiau visus 6 eurus. Na, ir gerai, kad apsigalvojau, nes pakankamai ilgai važiavau. Išlipau, tada ėjau ėjau ėjau. Gerai, kad viešbutis padovanojo man žemėlapį, aš jį kas pusvalandį išsitraukdavau ir pasitikrindavau kursą.

Taigi ėjau, kol priėjau Reichstag‘ą – kaip patys vokiečiai jame parašė – Vokietijos demokratijos židinį. Architektūra tikrai žavi, viskas labai gražu, didinga ir pakankamai skoninga. Nors vietomis šiek tiek šaltai atrodo. Na, mano kelionės į miestą tikslas realiai ir buvo šiandien pasivaikščioti po Reichstago apylinkes ir tiek. Ką gi dar galima pamatyti? Muziejai brangokai, na o visa kita – kojos ir viešojo transporto sistema, kurią gyrė Domantas, giriu ir aš. Ok, grįžtam į temą. Prieinu prie bet kurio įėjimo, dėdė atidaro duris. Aš sakau – „English?“, jis sako – „Nein, Deutsch!“. Aš susikonfuzinu, „eeee, ich mochte (rodau pirštu į viršų, nes ant Reichstago stogo yra apžvalgos kupolas-aikštėlė) gehen“, jis – „Dann... blablablaben...“. Iš kūno kalbos ir kelių vokiškų žodžių suvokimo suprantu, kad reikia apeiti pastatą ir rasti didelius laiptus. Apeinu, randu. Eilutė. Palaukiu kokias 20 min., įleidžia, patikrina kaip oro uoste. Suvaro didelę žmonių bandą į liftą ir pakelia į patį stogą. Ant jo kupolas iš kur atsiveria puiki panorama. Ten apsivaikštau, visa apžiūriu, labai gražu. Saulė šviečia, džiugina ir keri. Lankstinuke paskaitau apie tai, ką matau. Įdomu. Nusileidžiu žemyn. Galvoju, ką gi nuveikt. Kažkur internete skaitydamas buvau užmatęs, kad yra gėris pamatyti Lustgarten (kas tai bebūtų). Pasižiūriu į žemėlapį, link ten veža puikus 100-asis autobusas (geltonas ir dviaukštis).

Nuvažiuoju, aina sau kaip gražu. Miglė sakė, kad kažkur Berlyne yra paroda Egipto. Ogi, žiūriu, čia prie to Lustgarten kažkos gražus pastatas-muziejus. Altes Museum su egiptologijos ekshibicija. Pažiūriu, kaina – 6 eurai su studentiška nuolaida. Nu tiek to, tik kad laiko labai neturiu (liko kokios pusantros valandos iki mano tiesioginio tikslo pradžios). Klausiu, iki kelių dirbate. Sako, iki 10 pm. O rytoj? – iki 6 pm. Galvoju, „Ot gerai, spėsiu dar nueiti“. Ir štai lemtingi žodžiai – „šiandien nuo 6 iki 10 pm įėjimas nemokamas“. Afigienai, į visą Lustgarten muziejų ansamblį (jų yra visi penki) kiekvieną ketvirtadienį tokiu laiku įėjimas nemokamas. Apsidžiaugiu, nusiperku atvirukus ir sugalvoju paklausti, kur galiu rasti Berlyno sieną.

Paaiškina kur artimiausia vieta, kažką kalba vokiškais pavadinimais ir dar angliškais kartais. Einu. Einu einu. Einu einu einu. Išsitraukiu žemėlapį. Toliau einu. Pakeliui užsuku į keletą parduotuvių. Vėl einu. Einu einu. Prieinu vadinamą „Chechpoint Charlie“, ten kur prasideda amerikiečių valdos. Taip įdomiai ten, visi fotkinasi, yra animatoriai, kurie vaidina amerikiečių kareivukus. Gražu. Už kokių 200 m. matau Starbucks ženklą – reikia gi bent kartą apsilankyti. Latte ir sumuštinis. Puikus derinys ir į U-bahn. (S-Bahną išbandžiau, autobusą išbandžiau, liko tik U-Bahnas ir Tram‘as neišbandytas).

Grįžtu trumpam į praeitos pastraipos „einu“ vietą. Pamačiau dar įdomių pastatų ir nusprendžiau šiek tiek nusukti nuo kurso. Pamačiau Infoberniuką ir –mergaitę ir paklausiau, ar gerai aš einu prie tos Berlyno sienos? Man pasako, kad taip. Ir pasiūlo užeiti į muziejuką kažkokį nemokamą. Sutinku. Užeinu. Neįdomu, per kokias 10 min. viską apeinu ir išeinu. Grįžtame į praeitos pastraipos „einu einu“ vietą.

Pavažiuoju kelias stoteles U-Bahnu, išlipu ten, kur man reikia persėsti. O viskas taip painu painu. Žinau, kad man iki reikiamos vietos reikia nuvažiuoti tik vieną stotelę S-Bahnu. Nueinu, kur akys nuveda. Paklausiu žmonių ar iš čia nuvažiuosiu ten, kur reikia. Sako, ne – leiskis žemyn ir eik ten ir ten. Nu ok. Nusileidau, nuėjau. Pasimečiau. Laikas iki kelionės tiesioginio tikslo pradžios tiksi kaip pašėlęs. Klausiu dar. Man paaiškina. Pasirodo, S-Bahn yra ne tik virš žemės, bet ir po ja kaip ir U-Bahn. Nuo šio momento oficialiai nesuprantu skirtumo tarp jų, Randu kaip nuvažiuoti. Pavažiuoju vieną stotelę ir bėgu į išorę. Kur eiti? Gatvė ta kuri reikia, adresas yra 12-13 namas. Lietuviškas mąstymas sako: įdomiai čia, vienas namas iš vienos gatvės pusės, kitas iš kitos. Paeinu ne į tą, kur reikia pusę ir nustembu. Numeriai yra 38, 39, 41, 42, 43 (nežinau, kur 40 dingo, bet nesvarbu)... Suvokiu, kad lietuviškas numeravimas čia negalioja. Jau bėgte bėgu į kitą pusę. Pažiūriu – 10, 9... Oj, grįžtam. „Super, I habe das gefunden!“ (apie kelionės tikslą nepasakosiu, nes tai įrašas ne apie tai).

Viskas baigėsi 8.15 pm. Sugalvojau nueiti pėstute iki muziejaus, kadangi pasirodė ne taip ir toli. Pasirodė gerai ir po kokių 10 min. jau buvau vietoje. Pradžiai Altes Museum. Įspūdinga! Įvairios skulptūros iš senovės Graikijos ir Romos, ir Egipto parodų salės. Viskas žavi kaip reikiant. Kiekvienoje salėje yra po temperatūros ir drėgmės matuoklį, kuris sukasi ir žymi tiksėdamas, kokia situacija dabar salėje. Egipto salėje pamačiau Nefertitės galvą (wow, viskas kaip istorijos vadovėlyje!), įvairiai iškaldintų sienų ir išrašinėtų-išpaišinėtų papirusų; taip pat ten yra labai įspūdinga salė, veikiausiai partenonu tai vadinama – apvali salė su kupolu viršuje, o aplinkui palei sieną graikiškų dievų skulptūros. Nors ten buvo kokie 6 žmonės, iš kurių gal 3 kalbėjo, atrodė, kad kalba kokie 70 žmonių. Aido sistema veikia puikiai. Einu toliau. Galvoju, na, laiko iki 10 yra, jau vokiškai klausiu, ar visi muziejai dirba iki 10 pm., man pasako „ja ja, naturlich“. Labai tikiuosi, kad vokiečių vaikučiai turi interaktyvias istorijos pamokas šiame muziejuje. Išeinu apšalęs.

Nueinu į Alte Natuinalgalerie. Daug paveikslų, yra ir įspūdingų vietų, bet labiau toks jau meno žinovams ir vertintojams muziejus. Pasikalbu pusiau vokiškai su prižiūrėtoja, nes užmačiau kažkokią skulptūrą ir noriu ją pamatyti ir paklausiau, ar ji vis dar yra. Ji man pasakė taip ir šiaip šiek tiek kažką pasakė, ne visai supratau viską. Einant į šį muziejų labai gražiai groja saksafonistas. Romantiškoji Berlyno pusė. Pagalvoju apie tai, kad čia reikės dar sugrįžti po metų kitų.

Einame toliau. Kelis kartus dienoje girdėjau Pergamonmuseum pavadinimą. Prieinu jį. Didelis. Sakau sau, „nu jau nelabai kas mane ir nustebins“. Įeinu. Užgniaužia kvapą. Prisimenu, kaip kvėpuoti. Vėl užgniaužia. Prieš mane tikri antikiniai kažkurio iš akropolio griuvėsiai. Su keliasdešimčia laiptų aukštyn, kolonomis ir viskuo viskuo. Ant jų susėdę turistai poilsiauja ir žiūri į priešais esančią sieną, kur yra antikinių bareljefų, matyt kažkada buvusių ant to/tame akropolyje, likučiai. Pasuku į kitą salę. Vėl pamirštu kaip kvėpuoti. Galvoju: „jei ir toliau taip tęsis gali būti bėdos“. Babilono vartai. Klausiu prižiūrėtojos angliškai, ar jie tikri. Ji pareiškia, kad nespeakina angliškai ir paklausia, ar aš sprechinu vokiškai, atsakau kad byški, na o vartai ir jų prieigos yra iš dalies originalūs, iš dalies rekonstruoti. Afigienai. Kai paaiškino, matau rekonstruotas vietas ir atskiriu jas nuo originalių. Toliau dar daugiau salių: su islamiškais kilimais ir knygomis, mečečių puošybos elementais ir knygomis (ten dar viduje buvo musulmonas, kuris pasakojo grupelei susidomėjusių žmonių, ką reiškia mečetė, kad jie meldžiasi 5 kartus ir t.t.), su antikinėmis skulptūromis ir skulptūrėlėmis, tikromis kokius 10 kartų aukštesnėmis už žmogų kolonomis ir kitais grožiais. Noriu spėti į dar vieną muziejų, bet veltui, nes liko 5 minutės iki uždarymo. Išeinu pakerėtas. Be žodžių. Jaučiuosi puikiai ir žvaliai.

Grįžtu į viešbutį. Ir galvoju, ką daryti rytoj. Manau, kad rasiu – rytoj laukia Berlyno sienos kaip sienos (o ne pasienio punkto) paieškos, suvenyrų paieškėlės, ir šiaip prasivaikščiojimas po gražų miestą. Čia net nesijaučia mašinų smarvės kaip pas mus Vilniuje ir kamščių neužmačiau. Nors gal čia 8 val jau nepikas? O Vilniuje manau, kad piku paskelbtas laikas nuo 6.30 iki 20.00.

Pilnas įspūdžių ir lūžtantis iš nuovargio,

thony

Jei jau supranti kaip viskas veikia, išeina labai greitai.  Be to, maišelis, kuris kabo šalia yra nemokamas. Iš mano pokalbio su individualia konsultante:
- Reikia maišelio? Jis nemokamas!
- (Ėmiau kokias 7 prekes, kurias įmanoma susidėti į kuprinę) Ne, ačiū!
- Nemokamas!
- Supratau, ačiū :))

Beje, po visko davė medaus, kurį skaniai suvalgiau darbe su arbata. Juk "Bitutės" kasa.

man patiko

thony

Rytas ankstus. Ėjimas pačiuožinėt. Darban. Darbas, darbas (du kartus, nes dukart daugiau nei įprastai). Ėjimas į kitą susitikimą dėl galimų darbų ateičiai. Galvojimas, kad mokslams laiko visai neliks. Tada ėjimas į klasės susitikimą. Smagaus laiko turėjimas. Grįžimas namulio ir miegulio.

Toliau pagalvoji, kad žmogaus mokėjimas atleisti, nei laikyti pyktį savyje yra viena tobuliausių savybių. Tikrai lengviau pasidaro. Tereikia atsimerkti ir pagalvoti.

Ok, bėgu toliau

Gražus vakaras. Saulius atsiuntė savo naujausią dainą. Vėl šypsausi. Darbų nepadarytų kaupiasi, bet man ramu. Padarysiu juos rytoj, palauks (net ir tie, patys skubiausieji). Nes šiandien aš esu kažkur. Ne čia.

Gal artėja pavasaris?

thony

thony

įdomu, kiek kartų viršijau vitamino C dienos dozę?

thony

Nors... turiu dar maždaug parą apsigalvoti. O gal kas nori perimti mano travian'ą?

Nors apsigalvoti nesiruošiu. 112 prarastų dienų. Ir maždaug tiek valandų iš gyvenimo veltui yra daug.

tvirtas kaip niekad,

thony

OK. Tiesus klausimas, kol nevėlu. Ar kam nors perduoti visas teises į savo "įžaistą" traviano gyvenvietę?

O štai kaip Rusijos TV šou parodijuoja savo Eurovizijos grupę.

(original video clip)

(maksim galkin. šitas man labiau patiko nei kitas. šiek tiek nupasakosiu turinį, kuris rusų kalba: "papasakosiu jums, kaip iš paprastutės dainos padaryti super hitą - svarbiausia padarinuoti angliškai, kad ir su Voronežo (miestas Rusijoje) akcentu ... (angliškas priedainis) ... kad daina iš tikrųjų susilauktų populiarumo - reikės išmokti 3, o gal net ir 5 judesius. Ir žodžiu, sėkmė garantuota" (consulting bodybuilding, the breakfast in the evening... :)) )

(ne taip juokinga, kaip viršuje, bet esmė, kad dainuoja, kad jos nevokgė judesių iš Maiklo ir Britney :)) )

Balsuojam, balsuojam, balsuojam!

Skleidžiam žinią!

Laimikiui (ir Vilniui) reikia palaikymo gatvės mūšyje!

thony

O tuomet nusprendėm su Sima atlikti eksperimentą. Aš apsimečiau Simos lietuvaitės draugu iš Danijos. Klausėm praeivių, ką reiškia kontribucija (contribution). Niekas čia nežino tokio žodžio reikšmės. Įdomiai žmonės reagavo, bet visi stengėsi padėti. O mes skaniai džiaugėmės savo užsiėmimu. Buvo smagu :))

thony

O aš norėjau pakviesti visus pabūti angelu. Nors trumpam. Juk tiek nedaug reikia, kad nustebintum ar paragintum atsirasti šypsenai.

Padovanokit savo pieštą atviruką, įmeskite į pašto dėžutę gražius žodžius, užkiškite už automobilio lango lapą, ant kurio užrašyta: "ačiū už tavo šypseną", nusiųskit draugui gražią dainą, būkit kūrybingi! Juk tiek nedaug reikia, kad kitas pasijaustų gerai. O ir jus gerumo jausmas lydės.

thony

upd: pvz. EžiukasVilniuje kalbina komposterius ir ne tik!